Mokykla, kurios niekas nenori

Greičiau – mokykla, kurios beveik niekas nenori, nes norėti gali tik patys tos abejotinos idėjos autoriai ir tie, kurie tikisi iš šio reikalo gerokai užsidirbti. Skambiai prasidėjusi Tūkstantmečio mokykla, artėjant darbų startui, kelia kur kas daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Nuleista iš viršaus tradiciniu Švietimo ministerijos parašiutu ji taip ir kabo ore, kojom žemės nesiekdama. Nežinia, reitingai, skandalai, pinigų dalybos šį pavasarį skamba kur kas garsiau nei tradicinis Paskutinis skambutis. Abiturientai jau išeina, su matematika ar be jos, bet jie mokyklą baigs, tik ką darys pasiliekantieji. Ką ras po vasaros į mokyklas sugrįžę mokytojai ir mokiniai?
Viena aišku, kai kurios klasės turės mokytis be vadovėlių, pirmiausia lietuvių kalbos. Programos atnaujintos, bet vadovėlių dar nėra, nėra ir knygų mokytojams. O Švietimo ministerijos atstovai įžūliai pareiškia, jog mokytojai yra kūrybiški žmonės ir sugebės dirbti be vadovėlių. Gal manot, kad mokytojai tai išgirsta pirmą kartą? Tikrai ne. Kai tik ministerija ko nors nepadaro, nespėja, visuomet užkrauna mokytojams. Nors pati aplipusi pagalbinėmis įmonėmis, centrais, agentūromis, tam skiriamos milijoninės lėšos, bet vis gręžiasi į mokytoją, vis taikosi jam savo darbus užkrauti. Pigiausias variantas? Įsitikinimas, kad mokytojai nedrįs prieštarauti, nes labiausiai bijo būti apkaltinti nesugebėjimu, nekompetencija, tingumu?
Nepasitikėjimą didina ir kalbos apie mokyklų atskirties mažinimą, esą vaikai visose mokyklose turi gauti vienodai kokybišką išsilavinimą. Bet realybė tai kitokia. Privačios arba tiesiog gerai finansuojamos didmiesčių mokyklos atsirenka ir mokytojus, ir mokinius, jos tvirtai laikosi reitingų viršūnėse, vis labiau atsiplėšdamos nuo mažesnių miestelių ir kaimo mokyklų, kuriose nėra ir negali būti jokios atrankos. Būna, jog klasėje sėdi koks trisdešimt mokinių, iš kurių beveik pusė turi elgesio sutrikimų. Šeima vargiai bepasiremsi, policija čia nepadės, o vaiko Gerovės komisija genetikos ir auklėjimo problemų vėlgi neišspręs. O dar jeigu su paaugliais dirba močiučių amžiaus mokytojos, kurių pagrindinė drausminimo priemonė garsus klyksmas, tai kokį Tūkstantmečio mokyklos veidą tikimasi čia išvysti.
Visgi atitikusios Tūkstantmečio mokyklos reikalavimus (būtų įdomu jų kūrėjus pažinti), kai kurios mokyklos gaus papildomai lėšų, galės kažką pastatyti, pristatyti, suremontuoti. Gal nusipirks daugiau kompiuterių ar kokią interaktyvią lentą. Bet kaip tai tiesiogiai susiję su ugdymu? Kiek naujas mokyklos stadionas turės įtakos ugdymo procesui, išvis nesuprantama, kai trūksta svarbiausio – mokytojų, kai klasės perpildytos. Tačiau keitėsi ministrai, byrėjo ir iš naujo lipdėsi ministerija, tik niekas taip ir neišsprendė šios problemos, nepakėlė mokytojo prestižo. Priešingai, į mokyklą dirbti jau gali ateiti bet kas. Paskutinis skandalas Lietuvoje išvis kelia siaubą: internete išplatintoje medžiagoje matyti, kaip jaunas etikos mokytojas uosto ant mokyklinio suolo pabertus kažkokius miltelius, paskui ima mušti mokinį, o klasėje nuo pat pirmos minutės vyrauja visiškas chaosas, triukšmas, nuotaika kaip per Kaziuko mugę. Na, mokytoją atleido, bet panašių atvejų tai ne vienas.
Didelių abejonių kelia įtraukusis mokymasis, bet ne mažiau bauginantis – apsvaigusių mokinių mokymas, kuriam visiškai nepasiruošta. Statistika išties šiurpi. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Klaipėdos mokyklose (tikrinta apie trisdešimt) rasta narkotikų pėdsakų. Palangoje tėvas septintoką sūnų į mokyklą atvežė 7.50 val., o 7.57 val. vaikui jau iškviesta greitoji pagalba, nes spėjo kažko prisirūkyti iki sąmonės netekimo. Manau, kad ir mūsų rajono mokyklose būtų rasta visko, jaunimas atviras, daug pripasakoja. Bet niekas nieko nedaro, mat negalima. Sureikšmintos vaiko teisės beteisiais padarė visus kitus: tėvus, mokytojus. Va, jie tai neturi jokių teisių, negalima net mokinio kuprinėje esančių daiktų patikrinti.
Užtat drauge su Tūkstantmečio mokyklos idėja ir tam skirtomis Europos Sąjungos lėšomis, kurios sparčiai senka, mokyklas užplūs brangiai apmokami konsultantai (viena tokio mokytojų mokytojo valanda, pasirodo, kainuos net 260 eurų). Jie, kaip teigiama, parengs mokytojus būsimoms naujovėms. Taigi, ministerijos sprendimu, panašiai kaip rašoma ir Šventajame Rašte, pirmiausia pasirodys fariziejai ir rašto aiškintojai. Žinoma, jiems atiteks ir didžioji dalis pinigų. Mokytojams jų nenumatyta. Pasityčiojimas? Taip. Kaip visada.
Vis dažniau atrodo, kad Švietimo ministerija sukurta kaip priešprieša mokslui, kad jos darbo tikslas – jaukti, griauti, kelti sumaištį ir naikinti mokyklas. Visos reformos pradėtos ir nebaigtos, vėl kurpiamos naujos, kurių, jau dabar aišku, laukia ta pati dalia. Tad ar ne geriau būtų, jeigu visa ši brangiai kainuojanti švietimo biurokratų armija eitų padirbėti į mokyklas patys, eiliniais mokytojais, kurių taip katastrofiškai trūksta. Tada gal sugrįžtų sveikas protas ir pamatytų tikrąsias švietimo problemas.