Moterys energetikos sektoriuje – retenybė, nors taip būti neturėtų

Įdomus ir prasmingas darbas, geras atlyginimas, plačios ateities perspektyvos – energetikos sektorius patenkina visus šiuos kriterijus. Nepaisant to, tiesų kelią į jį klojančios inžinerijos specialybės populiarumas nuolat mažėja, šią studijų kryptį vis rečiau renkasi merginos. Daugiausia tai lemia visuomenėje vyraujantys stereotipai. Gal jau atėjo laikas juos sugriauti?

Šiandien minima UNESCO globojama tarptautinė Moterų inžinerijoje diena suteikia puikią progą pakalbėti apie moterų svarbą ir vaidmenį šioje, vis dar „vyriškoje“, srityje.

Pradėti reikėtų nuo to, kad Lietuvoje bendrai inžinerinių specialybių populiarumas mažėja ne vienerius metus. Kaip nurodo Statistikos departamentas, 2016–2017 mokslo metais inžineriją ir inžinerines profesijas rinkosi arti 5,9 tūkst. abiturientų, iš kurių 396-ios (6,7 proc.) buvo merginos. Inžinerinės pakraipos populiarumas kiekvienais metais mažėjo, o pernai stojančiųjų teliko 3,2 tūkst., iš kurių vos 149 (4,6 proc.) buvo merginos.

Kad skaičiai nemeluoja, tenka įsitikinti ir mums patiems. Antai neseniai „Litgrid“ lankėsi 40 trečio ir ketvirto kurso studentų grupė, tarp kurių buvo tik dvi merginos.

Tokios proporcijos išties liūdina. Kita vertus, bendraujant su jaunimu vis dažniau tenka įsitikinti, kad energetika juos domina. Jie supranta, kad ateities energetika yra ne dujos ar anglys, bet saulė, vėjas ir vanduo bei inovatyvūs sprendimai, padedantys užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą ištisą parą. Tvarumas, žalumas ir atsinaujinantys ištekliai yra jauniems žmonėms aktualios, jų palaikomos ir skatinamos temos, atitinkančios jaunosios kartos vertybines nuostatas.

Be to, energetikoje, ypač „Litgrid“, šiuo metu vyksta įdomūs, progresyvūs, inovatyvūs, rinką transformuojantys ir visai Lietuvai bei Baltijos šalių regionui svarbūs procesai – nuo žaliajai energetikai svarbių technologijų testavimo ir diegimo, iki vietinių ir tarptautinių projektų, kurie užtikrins Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Sritis patraukli ir artima, projektai – įdomūs ir reikšmingi. Tad kas jaunimą ir ypač merginas atgraso nuo inžinerijos? Galbūt ji neatrodo tokia svarbi, juk energetikos srityje galima dirbti ir turint kitokį išsilavinimą?

Tiesos tame yra: „Litgrid“ dirba ir teisininkų, finansininkų, komunikacijos bei kitų sričių specialistų, kurie visi turi galimybę prisiliesti prie įdomiausių projektų Lietuvoje. Bet pirmuoju smuiku groja būtent inžinieriai ir inžinierės, o jei ir specialybė kita, bent suprasti inžinerines subtilybes būtina.

Šiuo metu kone du trečdaliai „Litgrid“ darbuotojų atlieka inžinerinį arba su šia sritimi susijusį darbą.Dauguma kolegų turi ne tik suprasti, kaip veikia elektros perdavimo tinklas ir įvairios elektros patikimą tiekimą užtikrinančios sistemos, mokėti su jomis dirbti, analizuoti informaciją, didžiuosius duomenis, bet ir gebėti priimti sprendimus, ieškoti problemų sprendimo, dirbti komandose.

Energetikoje ypač vertinamos žinios, įžvalgos, patirtis ir aštrus protas, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir darbuotojo asmenybei, būdo bruožams bei gebėjimams. Be to, kuo komanda labiau įvairialypė, tuo didesnį ir kūrybiškesnį rezultatą generuoja.

Tenka pripažinti, kad, kaip ir inžineriją besirenkančių studenčių, taip ir darbuotojų inžinierių mums stinga, todėl skatiname ir palaikome moterų lyderystę inžinerijoje. Vienas iš to pavyzdžių yra „Litgrid“ įsteigtos stipendijos, skatinančios absolventus ir absolventes rinktis inžinerinius mokslus. Tikime, kad ši priemonė padeda pritraukti daugiau studijuojančių, kurie vėliau galės sėkmingai įsilieti į mūsų organizaciją.

Darbas energetikoje – įtraukiantis, dinamiškas ir, svarbiausia, prasmingas. Sėkmę jame apsprendžia ne lytis, o noras ir gebėjimai. Todėl renkantis inžinerijos studijų kryptį stereotipus derėtų palikti nuošalyje. „Litgrid“ jų nėra.

„Litgrid“ personalo skyriaus vadovė Odeta Zubrienė.