Naujoje pirtyje nusimaudyti nespėjo
Drukių kaime netoli Priekulės įsikūrusiai šeimai šventinę nuotaiką sujaukė gaisras: sodyboje supleškėjo naujutėlaitė pirtis. Ją atvežę gamintojai vakare pastatė, o rytą sutuoktiniai pamatė skendinčią liepsnose. Ugniagesių teigimu, gaisras įsiplieskė dėl netinkamai įrengtos metalinės krosnies.
Violeta Athorn prisipažino seniai svajojusi apie pirtelę savo gražioje sodyboje Drukių kaime, kur įsikūrė grįžusi iš emigracijos. Ir vietą jai prie tvenkinio, atokiau nuo gyvenamojo namo, buvo parinkusi.
Moteris ilgai ieškojo internete geidžiamos pirtelės, kol pasirinko iš vienos šias gaminančios įmonės Mažeikiuose. Pasak Violetos, jos išsirinkta medinė pirtis buvo labai graži. Nelaukdama, kol pagamins, paprašė parduoti esančią ekspozicijoje. Už ją sumokėjo 4 500 eurų.
Medinę karkasinę 5×2,5 kv. m dydžio pirtį ant laikinų pamatų įmonės atstovas atvežė pernai gruodžio 21 d. Pasak V. Athorn, iki vakaro meistras ją sumontavo, lubose išpjovęs angas, įrengė malkomis kūrenamą krosnelę, metalinį dūmtraukį. Jis šeimininkei liepė užkurti, kad įkaistų akmenys – neliktų specifinio kvapo. Moteris įmetė į krosnį keletą pliauskų malkų, ir pirtelė greitai įkaito. Vėlų vakarą dar įmetė ir nuėjo miegoti.
Ryte apie 5 val. šeimą pažadino atskubėję ugniagesiai, kuriuos iškvietė gaisrą pastebėję žmonės. Šeimininkai pro langą išvydo liepsnojančią pirtelę. „Išgelbėti nebebuvo įmanoma. Gaisras prasidėjo nuo krosnies“, – apmaudžiai ištarė V. Athorn. Pirtelė sudegė nepataisomai. Sudegusios pirties šeimininkė bandė surasti ir pasikalbėti su gamintoju, tačiau šis susitikimo vengia. Moteris žadėjo kreiptis į policiją.
Pasak Gargždų PGT vyriausiojo specialisto Arūno Armalio, gaisras įsiplieskė dėl to, kad nuo medinių konstrukcijų iki metalinių neapsaugotų kaistančių paviršių nebuvo išlaikytas minimalus priešgaisrinis atstumas. „Įkaitinus krosnelę, nuo jos užsidegė medinė vidaus pertvara, – kalbėjo A. Armalis. – Žmonės, nežinodami šildymo įrenginių ir dūmtraukių įrengimo reikalavimų, savo nuožiūra palieka per mažus atstumus iki degių medžiagų paviršių ir dėl to kyla gaisras.“ Pasitaikė, jog gaisras toje pačioje pirtyje kilo ne kartą.
Pareigūnas vardijo kitas priežastis: užsidegė ant įkaitusių krosnies akmenų paliktas džiūti rankšluostis, vanta ir kita. Taigi A. Armalis akcentavo, jog pirtys užsidega dėl neatsargaus žmogaus elgesio arba netinkamo pirties šildymo įrenginių įrengimo. Pernai Klaipėdos rajone dėl pastarosios priežasties įsiplieskė 5 gaisrai, o dėl šildymo įrenginių gedimo – 16. Užsidegė 3 pirtys, o Gargždų PGT užregistruota 247 gaisrai.
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio arch. nuotr.
