Krauju pažymėta autostrados rajone atkarpa: tragedija, tapusi nesprendžiamos problemos veidrodžiu

Tragiška 63 metų moters mirtis praėjusio antradienio vakarą ties Gobergiškės kaimu esančioje magist­ralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpoje dar kartą išryškino problemą, apie kurią vietos bendruomenė kalba jau ne vienerius metus. Policija nurodo, jog pėsčioji į kelią išėjo neleistinoje vietoje, nes autostradoje pėsčiųjų judėjimas draudžiamas. Tuo metu bendruomenės atstovai teigia, kad šioje vietoje neturėdami jokios saugios alternatyvos pėsčiomis kasdien juda šimtai žmonių. Savivaldybė problemą pripažįsta, tačiau sprendimai – valstybinės kelių valdytojos „Via Lietuva“, kuri, akcentuodama taisyklių laikymosi svarbą, planuoja uždaryti nelegalų praėjimą, rankose. Ši nelaimė tapo ne pavieniu eismo įvykiu, o veidrodžiu, atspindinčiu ilgalaikį atsakomybės pasidalijimo ir realių sprendimų trūkumą.
Spūstis ir makabriški vaizdai
Apie tai, jog autostradoje, jau visai netoli Klaipėdos, gruodžio 9 dienos vakarą kažkas nutiko, bylojo staiga lėtėti ėmusios transporto priemonės, o galiausiai – ir jų spūstys. Netruko paaiškėti, kad prie pat logistikos bendrovės „Vlantana“ – skaudi eismo nelaimė. Važiuojantieji pro šalį tapo kraupaus reginio liudininkais – kelyje mėtėsi… žmogaus kūno dalys. Sukrečiantys vaizdai liko ne tik pro nelaimės vietą važiavusiųjų atmintyje, bet išplito ir virtualioje erdvėje.
Dalindamiesi kraupiais įrašais žmonės pasakojo, kas nutikę. Kai kurie vaizdų sukrėsti gyventojai specialiosioms tarnyboms negailėjo pastabų dėl įvykių fiksavimo ir vietos apsaugos kultūros stokos bei prašyti paprasto dalyko – oriai, pagarbiai ir profesionaliai uždengti įvykio vietą, o ne palikti tragediją viešam regėjimui, nes tai šokiruoja ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.
Netrukus pasirodė ir oficialus pranešimas, kuriame nurodyta, jog Klaipėdos rajone, ties Gobergiškės kaimu, trys automobiliai kliudė ir mirtinai sužalojo į kelio važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją. Anot liudininkų, moteris norėjo kirsti magistralę ir pasiekti kitapus esančią Dauparų gyvenvietę, kurioje ji ir gyveno.
Iškart po to gyventojai ėmė kelti atsakomybės klausimą ir teirautis, ar tokio masto verslai kartu su valstybine kelių valdytoja „Via Lietuva“ neturėtų imtis realių veiksmų šioje vietoje – pavyzdžiui, įrengti saugius pėsčiųjų praėjimus, geresnį apšvietimą, greičio ribojimo ir prevencines priemones ar net pėsčiųjų tiltą.
Lieka neišgirsti
Po tragiškos nelaimės „Bangos“ kalbintas Dauparų bend­ruomenės pirmininkas Mindaugas Srėbalius neslėpė, jog magistralės atkarpa, kurioje įvyko mirtinas eismo įvykis, jau seniai yra žinoma kaip pavojinga. „Tai ne pirmoji, o mažiausiai trečioji mirtis šioje vietoje“, – kalbėjo pirmininkas, patikinęs, jog bendruomenė savo iniciatyva ne sykį kreipėsi ir į bendrovę „Via Lietuva“, ir į „Vlantanos“ įmonę, kalbėta su Klaipėdos rajono savivaldybės specialistais. Raštai, diskusijos, o rezultatas vis tas pats – gyventojai ir toliau rizikuoja.
Anot pašnekovo, iš Dauparų į įmonę ir atgal kasdien eina nemažai darbuotojų, nes jie gyvena būtent čia. „Nuo bendrovės Dauparų link žmonės tiesiog yra taką pramynę. Mano žiniomis, apie pora šimtų darbuotojų gyvena Dauparuose, tai reikia įsivaizduoti, koks srautas žmonių eina per autostradą“, – teigė M. Srėbalius.
Pirmininko žodžiais, bendruomenė yra sukrėsta šios nelaimės. „Netrūksta žmonių, mačiusių, kaip viskas atrodė po įvykio. Dėl to jie šokiruoti. Jie nenori to matyti, nenori, kad vaikai matytų. Girdėjau atsiliepimų, kad paaugliai, važiuodami pro šalį, fotografavo ir ėmė dalintis tragiškais vaizdais. Tai nėra gerai. Gal tarnyboms reikėtų kuo greičiau uždengti tokius vaizdus. Tačiau pagrindinė problema ne ta, problema – saugumas toje vietoje. Jis paprasčiausiai nėra užtikrinamas“, – kalbėjo pirmininkas, kurio nuomone, išvengti tokių tragedijų padėtų pėsčiųjų tiltas virš magistralės toje vietoje. Neva apie tai kalbama daug metų, tačiau jokių sprendimų nedaroma, nes tai brangus projektas visoms pusėms.
„Lietuva tikrai tokia varginga, kad negali sau leisti elementaraus pėsčiųjų saugumo sprendimo? Juk kalbama apie vietą šalia įmonės, kuri generuoja didžiulius pelnus. Turėtų būti bendras poreikis ir būtinybė spręsti šią bėdą“, – abejingumu problemai stebėjosi Dauparų bend­ruomenės pirmininkas M. Srėbalius, patikinęs, jog po šios tragedijos bendruomenė savo valdyboje dar kartą kels šią problemą ir pakartotinai kreipsis į atitinkamas institucijas.
Pirmininko teigimu, autostrados perlipimas arba tunelis, triukšmo slopinimo sienelės, saugūs takai – tai ne prabanga, o būtinybė.
Magistralėje ne vieta pėstiesiems
Klaipėdos rajono savivaldybė atvirai sako – problema žinoma, skaudi ir seniai keliama. Tačiau autostrada – ne jų valdžioje. Kaip „Bangai“ nurodė Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova, Savivaldybė ne kartą kreipėsi į „Via Lietuvą“ dėl pėsčiųjų viaduko įrengimo. „Tačiau visuomet buvo atsakoma, kad tai nėra numatyta ir viadukas statomas nebus, kad tai kainuoja kelis milijonus eurų. Taip pat, ko gero, reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir bendrovė, žinanti problemą, taip pat turėtų rūpintis savo darbuotojų saugumu, pavyzdžiui, organizuoti transportą į ir iš darbo, ką daro ne viena įmonė visoje Lietuvoje“, – komentavo Savivaldybės atstovė.
„Banga“ kreipėsi į bendrovę „Vlantana“ dėl jų pozicijos, tačiau vakar atsakymo nesulaukė, pažadėta raštu atsakyti vėliau.
Bendrovė „Via Lietuva“ laikosi formalaus, taisyklėmis paremto požiūrio – pėsčiųjų magistralėje apskritai neturėtų būti. Atsakydama į „Bangos“ redakcijos užklausą, įmonė pabrėžė, kad šis magistralės ruožas jau buvo vertintas eismo saugumo požiūriu. Pasak bendrovės, pernai VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ atliko magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda saugaus eismo patikrinimą, kurio išvadose kaip pagrindiniai trūkumai nurodytas pėsčiųjų eismas automagistralėje ir autobusų stotelės joje. „Rekomenduota uždaryti pėsčiųjų praėjimą bei įrengti apsaugines tvoras, apsaugančias nuo pėsčiųjų eismo skersai kelio“, – teigiama „Via Lietuva“ atsakyme.
„Via Lietuva“ informavo, kad artimiausiu metu planuojama būtent tai – uždaryti praėjimą, įrengti tvoras ir kartu su policija aptarti eismo įvykių aplinkybes, taip pat peržiūrėti stotelės būtinybę. Tuo pačiu akcentuota, jog pagal Kelių eismo taisykles, pėsčiųjų judėjimas automagistralėse yra draudžiamas, o net ir įdiegtos saugumo priemonės „neužtikrina šimtu procentų saugumo, jei nesilaikoma taisyklių.“
Pasiteiravus dėl pėsčiųjų viaduko, apie kurį kalbama jau ne vienerius metus, „Via Lietuva“ nurodė, kad toks sprendimas galimas tik kelio rekonstravimo atveju, kuris artimiausiu metu neplanuojamas, arba jei iniciatyvos ir finansavimo imtųsi greta įsikūrusios įmonės, investuodamos į darbuotojų saugumą. „Manome, kad kurdamasis verslas turėtų investuoti ir į darbuotojų saugumą. Turime pavyzdžių, kai verslas taiko socialiai atsakingą požiūrį ir prisideda prie saugesnės infrastruktūros, kuria naudojasi darbuotojai ar aplinkinių vietovių gyventojai, kūrimo“, – įmonės poziciją raštu dėstė Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas.
Pasak jo, „Via Lietuva“ nuolat bendrauja su vietos savivalda, aptaria aktualius klausimus, susijusius su infrastruktūros gerinimu, vykdomais projektais. Šiuo konkrečiu atveju su Savivaldybe esą aptarta praėjimo uždarymo galimybė ir apsauginių tvorų įrengimas.
Viena aišku – šios nelaimės negalima aiškinti vien tik pėsčiosios neatsargiu elgesiu ar klaida. Tai, ko gero, ir daugelio metų institucijų neveiklumo, noro taupyti saugumo sąskaita užsimerkus prieš realybę ar ją ignoruojant rezultatas. Magistralėje pėstieji teoriškai neegzistuoja, tačiau praktiškai kiekvieną dieną čia eina žmonės, kuriems nesuteikta jokia saugi alternatyva. Ar ši tragedija pagaliau taps lūžio tašku?

Įvykis nesusijęs su bendrovės veikla

UAB „Vlantana“ reiškia užuojautą žuvusiosios artimiesiems, tačiau atsakyme „Bangai” pažymi, kad eismo įvykis nėra susijęs su jos veikla.

„Avarija įvyko magistraliniame kelyje A1, joje nedalyvavo nė vienas „Vlantana“ darbuotojas, o žuvęs asmuo nebuvo susijęs su įmone“, – „Bangai“ atsiųstame atsakyme teigė bendrovės Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Indrė Srėbaliūtė-Kliminskė.

Pasiteiravus, ar bendrovė apskritai vertina darbuotojų ir aplinkinių gyventojų saugumo situaciją ties įmonės teritorija ir ar iki šiol yra inicijavusi konkrečias priemones, skirtas sumažinti pėsčiųjų riziką šioje magistralės atkarpoje, atsiųstame redakcijai atsakyme paaiškinta, jog įmonė nuosekliai tai daro tiek savo teritorijoje, tiek jos prieigose.

„Nors magistralinio kelio A1 infrastruktūra ir eismo saugumo sprendimai nepriklauso „Vlantanos“ kompetencijai, įmonė jau ne vienerius metus atkreipia atsakingų institucijų dėmesį į papildomų pėsčiųjų saugumo priemonių poreikį šioje kelio atkarpoje, atsižvelgiant į aplink veikiančias įmones ir intensyvų judėjimą“, – atkreipia dėmesį I. Srėbaliūtė-Kliminskė.

Pasak „Vlantanos“, didžiausias dėmesys skiriamas saugumui įmonės teritorijoje. Dėl to darbuotojų atvykimas organizuojamas taip, kad jiems nereikėtų kirsti magistralės pėsčiomis – suteikiamas tarnybinis transportas arba kompensuojamos kuro išlaidos. Bendrovė taip pat nurodė, kad per visą veiklos laikotarpį nėra buvę atvejų, kai magistralėje būtų nukentėję jos darbuotojai.

„Saugumas „Vlantanai“ yra aukščiausias prioritetas – tam skiriamas nuolatinis vadovybės dėmesys ir reikšmingi resursai“, – atsakyme redakcijai tvirtino bendrovės atstovė. Paklausus, ar įmonė būtų pasirengusi dalyvauti bendrose diskusijose ar projektuose kartu su AB „Via Lietuva“ ir Klaipėdos rajono savivaldybe, prisidedant prie ilgalaikių infrastruktūrinių sprendimų, pavyzdžiui, tokių kaip pėsčiųjų viadukas ar kitos saugumo priemonės įgyvendinimo, patikino, jog ji yra pasirengusi dalyvauti konstruktyviame dialoge su visomis atsakingomis institucijomis, ieškant ilgalaikių infrastruktūrinių sprendimų, galinčių prisidėti prie bendro eismo ir pėsčiųjų saugumo šioje magistralės atkarpoje.

Pati „Via Lietuva“ laikosi pozicijos, kad pėsčiųjų automagistralėje apskritai neturėtų būti. Bendrovė informavo, jog šioje vietoje planuojama uždaryti nelegalų praėjimą, įrengti apsaugines tvoras bei peržiūrėti autobusų stotelės būtinybę. Pėsčiųjų viadukas, anot įmonės, galimas tik kelio rekonstrukcijos atveju arba jei iniciatyvos ir finansavimo imtųsi greta veikiančios įmonės.
Gintarė KARMONIENĖ
—

• Per 11 mėnesių šalyje užfiksuota 2 716 eismo įvykių – tai 5,6 proc. daugiau nei pernai, kai buvo registruoti 2 573 įvykiai. Žuvo 113 asmenų (2,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai žuvo 110 žmonių). Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo – šiemet sužeista 3 191 žmogus, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeista 2 918 eismo dalyvių.
• Per vienuolika mėnesių žuvo 26 pėstieji, iš jų 7 – pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc. Auga eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet jis padidėjo 19 proc.
• Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus duomenimis, šiais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 10 d.) visoje Klaipėdos apskrityje užregistruotas 341 įskaitinis eismo įvykis. Juose žuvo devyni žmonės, 402 buvo sužeisti.
• Policija kasmet užfiksuoja šimtus atvejų, kai pėstieji tamsiuoju paros metu nenaudoja atšvaitų ar kitų matomumą gerinančių priemonių. 2023 m. registruoti 768 atvejai, kai pėstieji tamsiuoju paros metu nesegėjo atšvaitų, 2024 m. – 646, o 2025 m. per dešimt mėnesių – 430.