Nenaikinami buksmediniai ugniukai graso pražudyti buksmedžius
Per kelias dienas „Bangos“ redakcijos kieme augantis buksmedis iš sodriai žalio gyvybingo dekoratyvinio augalo virto nurudusiu paliegėliu, nes jį užpuolė buksmediniai ugniukai. Šie kenkėjai, atkeliavę į Europą, negaili nei buksmedžių gyvatvorių, nei pavienių augalų. Apsidairę matome, kaip jie nyksta prie sodybų, kapinėse, sodininkų bendrijose, tačiau išgelbėti buksmedžius galima.
Atkeliavo su augalais
Jokios sienos buksmedinių ugniukų sustabdyti negali – pradėję savo naikinančią kelionę kitame žemyne, jie įveikė tūkstančius kilometrų, kol pasiekė Europą. Tiesa, drugiai patys neatskrido, manoma, kad kenkėjų parsigabeno augalų kolekcionieriai. Vokietijoje šie drugiai pastebėti 2007 m., o kaimyninėje Lenkijoje – 2012 m. Prieš aštuonerius metus jie ėmė grasyti augalams Vilniaus rajone. Jau pernai buksmedžių kenkėjai pasirodė ir mūsų krašte, o šį pavasarį daug dekoratyvinių visžalių krūmų ir įveikė.
„Ar pastebite, kaip pasikeitė sklypas? Išrovėme buksmedžių gyvatvorę, neliko ir ribos tarp mūsų ir kaimynų daržų. Buksmediniai ugniukai paliko plikas krūmų šakas – tikras siaubas, tad teko juos išrauti“, – guodėsi viena sodininkė. Ta pati bėda užklupo augalus ir kapinėse. Išrautų krūmų kalnai pavasarį buvo užpildę visas šiukšlėms skirtas vietas prie kapinių.
Kas tie piktadariai, naikinantys buksmedžius? Buksmedinių ugniukų drugiai yra 30–45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos kūneliu. Vikšrai – žalsvai geltonos, o paaugę – šviesiai žalios spalvos su juodais dryžiais ir baltais taškeliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į kopūstinių baltukų vikšrus. Buksmedinių ugniukų lėliukės (arba kokonai) būna nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Jų spalva pagal vystymosi stadiją yra nuo žalios su tamsiomis juostelėmis iki rudos vystymosi pabaigoje. Šių drugių kokonai žiemoja voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose tarp lapų.
Kovos būdai
Buksmediniai ugniukai – ne invaziniai šliužai – visų jų nesurinksi. Balandžio–gegužės mėnesiais galima naudoti feromonines gaudykles drugiams, kol šie nepadėjo kiaušinėlių.
„Vos tik pradėję skraidyti drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius, todėl šiuos kenkėjus reikėtų išnaikinti, kol jie nepadėjo kiaušinėlių. Apsaugai nuo buksmedinių ugniukų įregistruoti „Karate Zeon 5 CS“ (veiklioji medžiaga lambda – cihalotrinas 50 g/l), „Coragen 20 SC“ (veiklioji medžiaga chlorantraniprolas – 200 g/kg) augalų apsaugos produktai, kurie skirti profesionaliems naudotojams, bei „Karate Spray“ (veiklioji medžiaga – lambda – cihalotrinas 0,015 g/l), kurį gali naudoti sodininkai mėgėjai. Siekiant didesnio insekticidų veiksmingumo, rekomenduojama tirpalu padengti vidinę lapų pusę, nes tik išsiritę jauni vikšrai minta būtent vidine lapų dalimi“, – Valstybinė augalininkystės tarnyba ragina pastebėjus kenkėjus imtis priemonių, jei nenorime, kad buksmedžiai virstų negyvėliais.
Galima naudoti Bacillus thuringiensis preparatus – tai bakterijos, saugios aplinkai, bet mirtinos vikšrams. Buksmediniai ugniukai dauginasi greitai ir gausiai. Specialistai sako, kad per vieną sezoną gali išsivystyti 3–4 kartos kas 4–6 savaites. Viena patelė, priklausomai nuo maisto kiekio ir oro temperatūros, gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinėlių. Daugiausia žalos padarančios antrosios kartos lervos, kurios į buksmedžius įninka liepą ir rugpjūčio pirmoje pusėje. Nenaikinami kenkėjai gali sudoroti visus buksmedžių lapus, o be jų augalas nesukaupia reikalingų maisto medžiagų, todėl gali nunykti. Parduotuvės „Žalioji stotelė“ vedėja Virginija Srėbalienė sakė, kad pavasarį tie, kurie purškė buksmedžius cheminiu preparatu, juos išgelbėjo, o tie, kurie iš karto nuleido rankas, augalus išrovė. Viena pirkėja Virginijai sakė, kad nenori naudoti cheminių priemonių, nes sode daug paukščių, tad internete ieškojo ekologiškų preparatų. Jei tenka išgenėti ar vis dėlto išrauti sunykusį buksmedį, būtina dezinfekuoti naudotus įrankius, o augalą sunaikinti (geriausia sudeginti), jokiu būdu nekompostuoti. Kitaip kenkėjai peržiemos, o pavasarį, vos sušils iki 15 laipsnių, vėl ims suktis jų dauginimosi ratas.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
Pasaulyje yra daugiau kaip 60 buksmedžių rūšių. Daugiausia jų išplitę Kinijoje – 19, Kuboje – 11, Madagaskare – 9. Europoje natūraliai auga tik viena rūšis – paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens). Paprastieji buksmedžiai nuo seno auginami Lietuvoje. Vienur kitur jau galima pamatyti ir mažalapį (Buxus microphylla), kilusį iš Japonijos. Paprastieji buksmedžiai paplitę nuo Didžiosios Britanijos per pietines Europos šalis ir Šiaurės Afriką, Turkiją, Kaukazo kalnus iki Tibeto, vidutinio klimato ir šiltesniuose kraštuose.
