Niekada nelaikykite savo daržo tuščio – tai nusikaltimas dirvožemiui

Gargždiškė biomedicinos mokslų daktarė, UAB „Ekoakademija“ įkūrėja ir vadovė Loreta PIAULOKAITĖ-MOTUZIENĖ, prieš dešimt metų palaiminta doktorantūros vadovo, palaikoma ūkininkų ekologų, pradėjo kurti laboratoriją dirvožemio bakterijoms auginti. Dabar jos kuriami biologiniai preparatai jau žinomi ir pageidaujami žemės ūkio ekologinio ir chemizuoto tręšimo rinkoje.

Kurti paskatino ir kolegos
– Kaip ryžotės kurti bakterijas auginančią įmonę?
– Mano doktorantūros studijų tema buvo susijusi su dirvožemio mikroorganizmų tyrimais. Darbo vadovas, profesorius habilituotas daktaras Edmundas Lapinskas išmokė mylėti šiuos mažus organizmus ir suprasti jų gyvenimą šalia mūsų. Po doktorantūros studijų kurį laiką dar dirbau Lietuvos žemdirbystės instituto (dabar LAMMC) Vėžaičių filiale mokslo darbuotoja. Profesorius doktorantūros studijų metu ne kartą buvo užsiminęs, kad biologinės trąšos turi ateitį ir jo sena svajonė turėti gamybinę laboratoriją. Mokslinių tyrimų įstaigų finansavimas vis labiau mažėjo, net ir esant labai geroms, augalininkystės ūkiams reikalingoms tyrimų idėjoms, finansavimą gauti darėsi vis sunkiau, tad susiklosčius aplinkybėms nusprendžiau keisti darbą. Tuo metu jau turėjau bendrų projektų su Žemės ūkio rūmais ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija. Palaiminta doktorantūros vadovo, palaikoma ūkininkų ekologų prieš dešimt metų pradėjau kurti laboratoriją dirvožemio bakterijoms auginti. Komp­lektuojant sudėtingą aparatūrą be galo daug savo patarimais padėjo profesorius E. Lapinskas. Gaila, kad įsibėgėjančia įmonės veikla pasidžiaugti nespėjo. Esu be galo jam dėkinga už viską, ko išmokė, už visus patarimus ir palaikymą. Neįtikėtina, bet sugalvoti pavadinimą įmonei – darbas ne iš lengvųjų. Įmonės krikštamotė – ŽŪR specialistė dr. Edita Karbauskienė, kuri trumpu ir aiškiu žodžiu nukirto visus mūsų svarstymus – „Ekoakademija“.
– Ar mokslinis laipsnis padeda kuriant biologinius preparatus žemės ūkiui?
– Ne mikroorganizmai gyvena mūsų pasaulyje. Tai mes, žmonės, gyvename mikroorganizmų pasaulyje ir tiek augalai, tiek gyvūnai maitinasi ir egzistuoja tik todėl, kad gyvuoja mikrobai. Neužtenka paskaityti literatūros, kad suprastum, kaip mikrobiota veikia, kaip ją įdarbinti mūsų naudai, kaip atskirti gerąjį mikroorganizmą nuo patogeninio (ligas sukeliančio). Tam reikia tyrinėti, mokytis, paliesti ir net… įsimylėti. Pats mokslinis laipsnis yra tik laipsnis, tačiau mokslas leidžia sujungti teoriją su praktika, leidžia atlikti tyrimus įvertinant klaidas ir randant geriausią kelią praktinei naudai gauti. Todėl galiu drąsiai sakyti, kad mokslas (ne laipsnis) leidžia kurti naujus bakterinius produktus tiek žemės ūkiui, tiek maistui ar vaistams. Klaidinga nuomonė, kad tai išradimas. Visos bakterijos gyvena tarp mūsų, tiesiog reikia atrasti, kas mums reikalinga, ir įdarbinti, kad mažiausiais kaštais neštų maksimalią naudą.

Gerosios bakterijos – prevencinė priemonė
– Kokie biologiniai preparatai populiariausi tarp ūkininkų, daržininkų?
– Mūsų įmonė pradėjo veiklą augindama gumbelines bakterijas įvairiems ankštiniams augalams, kurios ne tik padeda augalams augti ir vystytis, bet santykyje su augalu sukaupia didžiulius kiekius oro azoto, liekančio dirvožemyje kaip organinė trąša vėliau augantiems augalams. Tokiu būdu galima sutaupyti, kadangi mineralinių trąšų reikia gerokai mažiau. Tai populiariausia pavasario prekė. Šiuo metu mes auginame daugiau rūšių bakterijų, tinkančių naudoti įvairiems lauko ar daržo augalams. Mūsų auginami mikroorganizmai padeda ne tik sukaupti oro azotą dirvožemyje, bet ir atpalaiduoti neprieinamą kalį ar fosforą, kurie reikalingi normaliam augalų augimui. Daugumos maisto medžiagų augalai negali įsisavinti, kol mikroorganizmai jų „neapkramto“ ir nepadaro prieinamomis augalams formomis. Tai būdinga tiek mineralinėms, tiek organinėms trąšoms. Visos gerosios dirvožemio bakterijos veikia kaip prevencinė augalų ligas sukeliančių mikroorganizmų priemonė, bet tai sudėtingas mechanizmas, kurį aiškinti reikia moksliškai. Mikroorganizmai padeda greičiau sukompostuoti augalines liekanas, neprarandant maisto medžiagų. Todėl rudeniop populiaresni preparatai, kurie greičiau ardo ražienas ir šiaudus. Taip „užrakinamos“ maisto medžiagos iki pavasario ir nelieka terpės augalų ligų sukėlėjams peržiemoti. Šis preparatas tampa vis populiaresnis ir tarp daržininkų, siekiančių greičiau supūdyti atliekas kompostinėse.
– Ar konsultuojate ūkininkus, ar užsiimate eksperimentų sklaida?
– Anksčiau keletą metų organizavome itin populiarias lauko dienas. Susidomėjimas iš ūkininkų – didžiulis, tačiau bendrovei tai nuostolinga, nes paruošti eksperimentinius laukus demonstracijai reikia nemažai laiko ir resursų. Tačiau pakviesti niekada neatsisakome aplankyti ūkių, patyrinėti dirvožemio, pakonsultuoti ir sužinoti kažką naujo. Juk mokomės vieni iš kitų. Laboratorijoje taip pat prisigalvojame įvairių eksperimentų. Dažniausiai tai įvairių medžiagų skaidymo greitis padedant mūsų auginamoms bakterijoms.

Svarbiausia tinkamai pamaitinti
– Kokie būtų Jūsų patarimai sodininkams, daržininkams?
– Mokslininkai dirvožemininkai jau seniai kalba, kad ne augalus reikia tręšti. Jei teisingai pamaitinsime dirvožemį, jei jis bus pakankamai gyvybingas, augalai tinkamai maitinsis, augs atsparūs stresinėms situacijoms ir ligoms. Mat bus gerai išsivysčiusi šaknų sistema – juk tai augalo „dantys“. Auginkite savo daržuose kuo įvairesnius augalus, sėjomaina svarbi ligų ir kenkėjų prevencijai. Apie tai, kas gali ar negali augti šalia, yra pilna patarimų ne tik knygose, bet ir internete (alelopatiniai ryšiai). Kadangi augalai nei kalendoriaus, nei vadovėlių neskaito, tinkamą sėjos bei sodinimo laiką galima žinoti stebint gamtą. Tam skirti fenologiniai kalendoriai – kas, kada pražydo, kas, kada parskrido. Visuomet lauke agurkus sėju alyvoms pražydus, nes tada dirvožemis yra tinkamos temperatūros. Taip pat galima stebėti kaimynus, kurie moka matyti gamtos reiškinius. Niekada neišmeskite sveikų augalinių liekanų, nes tai maisto medžiagų gausybė, kuri sukompostuota turi grįžti į jūsų daržą. Jei sodo, daržo augalus užpuola ligos ar kenkėjai, žinoma, kad paprasta problemą spręsti cheminiu būdu, bet ar tai sveika? Yra gausybė natūralių būdų sustabdyti ligas ar kenkėjus, tam, aišku, reikia kantrybės. Aš savo sklype chemiškai saugau tik dekoratyvinius augalus. Ir niekada nelaikykite savo daržo tuščio – tai nusikaltimas dirvožemiui. Tuščias dirvožemis greičiau degraduoja, išsiplauna maisto medžiagos, nupustomas paviršinis sluoksnis. Džiugu, kad vis daugiau augintojų atranda posėlinius augalus, kurių populiariausi – garstyčios ir rugiai.
– Kaip atrodo biomedicinos mokslų daktarės, mikrobiologės daržas?
– Buvusių mokslininkų nebūna. Man vis dar visko reikia, viską įdomu išbandyti. Klaidų pasitaiko gana dažnai, bet tai man leidžia kitiems papasakoti, kas pasiteisina, o ko daryti neverta. Mano daržas atrodo kaip kūrybinis bardakas, kur auga kardelis šalia bulvės, ratiliai šalia pankolių, o šiltnamyje už pomidorų pasieniais keroja morkos. Gėlynus perkasu ir persodinu turbūt kas metai. Tik mano kompostinė labai tvarkinga. Ten sluoksniuojasi žalienos su įmonės laboratorijoje augintomis bakterijomis. Sliekų dugne tiek prisiveisė, kad po dėže apsigyveno ežiukas.

UAB „Ekoakademija“ rasite adresu: Laugalių g. 9, Gargždai, tel. 8 604 17778, tinkla­lapis www.ekoakademija.com

Kalbėjosi Reda MILVYDIENĖ
Aut. nuotr.