Nusikaltėliams baisus saugios kaimynystės ženklas
Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos rajono policijos komisariato posėdžių salėje gausiai susirinkę seniūnai, seniūnaičiai, saugios kaimynystės grupių, bendruomenių, bendrijų atstovai klausėsi „Saugios kaimynystės“ asociacijos prezidentės Lauros Mažintės patarimų, ką daryti, kad visuomenės gyvenimas būtų saugesnis. Jos teigimu, pernai įsikūrus šiai asociacijai, šalyje sparčiai daugėja saugios kaimynystės grupių. Iš viso šalyje veikia 1600, Klaipėdos apskrityje – 240, Klaipėdos rajone – 64.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Raimondas Vaitkevičius pasidžiaugė, kad gyventojai domisi saugia kaimynyste, ir akcentavo, jog tai aktualu mūsų rajone, nes auga nusikalstamumas, ypač nepilnamečių. Anot jo, saugi kaimynystė – efektyviausia prevencijos priemonė, užtikrinanti žmonių saugumą. „Rajone veikia 64 saugios kaimynystės grupės, tačiau viename iš didesnių šalies rajonų, kuriame yra 11 seniūnijų, jų turėtų įsikurti daugiau. Kartu kurkime saugią aplinką ir saugiau gyvenkime“, – kvietė jis susirinkusiuosius.
„Saugios kaimynystės“ asociacijos prezidentė L. Mažintė pasakojo, jog šią asociaciją praėjusį rudenį įkūrė jauni, iniciatyvūs žmonės Vilniuje. „Sudarėme sutartį su Policijos departamentu ir siekiame bendrų tikslų“, – kalbėjo ji.
L. Mažintė įsitikinusi, kad be žmonių pagalbos policijai užtikrinti saugumą sudėtinga, nors pastaraisiais metais ji tapo atviresnė visuomenei. „Padėti sau ir policijai galima kuriant saugios kaimynystės grupes“, – teigė ji.
Saugi kaimynystė – tai tvarkinga, graži ir saugi aplinka, kaimyniški santykiai, bendradarbiavimas siekiant savo tikslų, greitesnis problemų sprendimas. „Nusikaltėliams baisus saugios kaimynystės ženklas, nes nežino, kas į juos žiūri ir kada praneš policijai“, – kalbėjo L. Mažintė.
Įkūrus „Saugios kaimynystės“ asociaciją, šalyje sparčiai daugėja saugios kaimynystės grupių. Jos gali spręsti gyvenamajam kvartalui opias problemas: turto niokojimo, vagysčių, automobilių statymo, gyvūnų priežiūros, triukšmo, nepilnamečių chuliganizmo, alkoholio vartojimo viešose vietose bei kitas. Pasak L. Mažintės, ši programa puikiai veikianti. „Tyrimai rodo, kad nusikaltimų mažėja 20 proc., jų atskleista 25 proc. daugiau, pasitikėjimas policija ir savivaldybėmis išaugo 80 proc.“, – kalbėjo viešnia ir pridūrė, kad, įsteigus saugios kaimynystės grupes, padaugėjo pranešimų policijai, o jai – darbo.
Saugios kaimynystės grupės nariai glaudžiai bendradarbiauja su policija, patruliuoja. Be to, įrengia saugos priemones – užkardą, grotas, stebi aplinką. Prezidentės teigimu, 42 proc. grupių – tai svarbiausia veikla. Tačiau ji sakė, kad reikia policijos pareigūnų patarimų, kaip fiksuoti nusikaltimus.
L. Mažintė taip pat pasakojo, kaip pritraukti žmones į saugios kaimynystės grupes. „Išsiaiškinti, ar teritorijoje gyvena valstybės tarnautojų – gaisrininkų, policininkų, kurie elgiasi nepriekaištingai. Be to, ieškoti bendruomenių, bendrijų vadovų, kurie paprastai yra aktyvūs, senjorų, išėjusių iš darbo rinkos ir ieškančių naujos veiklos. Mamų, auginančių vaikus, kurios dažnai būna viešojoje erdvėje, ir panašiai“, – kalbėjo L. Mažintė.
Prezidentė ragino steigti naujas saugios kaimynystės grupes bei suaktyvinti anksčiau įkurtų veiklą.
R. Vaitkevičius akcentavo, jog saugiai gyventi aktualu visiems žmonėms, kviesdamas kartu kurti saugią aplinką.
„Saugios kaimynystės“ grupių asociacijos paskyra socialiniame tinklalapyje www.facebook.com.
