Onkologinių ligų prevencija Gargžduose: skatinamas sąmoningumas
Klastinga ir sunkia vėžio liga kasmet suserga vis daugiau žmonių. Sparčiai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: apie tai byloja naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Kad kova su vėžiu būtų sėkminga, būtina dar viena sąlyga – sąmoningas, aktyvus visuomenės dalyvavimas joje.
4 mokymų ciklas
Gargžduose, Jono Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje, lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje vyko keturių seminarų-mokymų ciklas apie onkologinių ligų prevenciją mieste.
Nemažo gyventojų susidomėjimo sulaukę mokymai buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Onkologinių ligų prevencija Gargžduose“, kurį darniomis pajėgomis įgyvendino Gargždų miesto bendruomenė ir partneriai – Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Klaipėdos universitetas. Projektas buvo finansuojamas iš Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė pirmajame mokymų susitikime akcentavo, kad ypač reikalinga apie onkologinių ligų prevenciją kalbėti popandeminiu laikotarpiu. Itin svarbi yra ir visuomenės, nevyriausybinių organizacijų įtrauktis, kad lėtinių ligų prevencija taptų prioritetine sritimi: juk kasmet vis daugėja žmonių, sergančių įvairių formų vėžiu, o Klaipėdos rajonas – ne išimtis.
„Nustatyta, kad tik ankstyva šių ligų diagnostika apsaugo nuo komplikacijų, tokių kaip neįgalumas, ar net mirties. Lietuvoje yra taikomos gimdos kaklelio, krūtų, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos“, – priminė N. Tarvydienė, atkreipusi dėmesį, kad atlikus apklausą pavyko kartu su Gargždų miesto bendruomene išsiaiškinti, jog onkologinių ligų prevencija yra svarbi tema gyventojams ir šioje srityje reikalinga aktyvi šviečiamoji veikla.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė N. Tarvydienė projekto „Onkologinių ligų prevencija Gargžduose“ mokymuose akcentavo, kokia yra svarbi visuomenės įtrauktis onkologinių ligų prevencijoje.
Klaipėdos rajono trečiojo amžiaus universiteto tarybos pirmininkė Janina Skulskienė, dalyvavusi mokymuose, pastebėjo, kad įgijo naujų žinių apie onkologinių ligų prevenciją, kuriomis galės pasidalinti ir su kitais universiteto klausytojais.
Svarbi švietimo reikšmė
Projekto „Onkologinių ligų prevencija Gargžduose“ keturiuose mokymuose visuomenės sveikatos specialistai, medikai, psichologai seminarų dalyviams suteikė naudingų žinių apie tai, kaip užbėgti lėtinėms ligoms už akių, kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai, kaip reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo ir t. t.
Lektoriai mokymuose visapusiškai palietė įvairias aktualias temas: „Demografinė situacija ir onkologinių ligų paplitimas“ (visuomenės sveikatos specialistė Indrė Bučaitė); „Galimybės padidinti gyventojų naudojimosi ligų prevencinėmis programomis“, „Bendruomenės įtraukimo planas – NVO vaidmuo“; „Komunikacija su gyventojais, informacijos perdavimas, situacijos valdymas, konfliktų sprendimas“, „Suaugusių gyventojų – bendruomenės paramos paslaugos“ (Klaipėdos universiteto docentė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Jūratė Grubliauskienė); „Valstybinės prevencinės programos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, paciento kelias pagal programas nuo prevencijos iki reabilitacijos“ (akušerė Rasa Liutikienė); „Bendravimo su onkologinėmis ligomis sergančiais asmenimis ypatumai: kaip parinkti tinkamus žodžius ir pačiam išlaikyti stiprybę“ (psichologė Goda Almanaitė); „Mitybos ir fizinio aktyvumo reikšmė onkologinių susirgimų prevencijai“ (visuomenės sveikatos specialistas Tadas Čižauskas) ir kt.
Doc. J. Grubliauskienė mokymų dalyvius skatino aktyviai diskutuoti, išsakyti savo patirtis, ieškoti bendrų sprendimų būdų, kaip aktyvinti onkologinių ligų prevenciją Gargždų mieste, kaip diegti sąmoningą požiūrį į sveiką gyvenseną.
Klaipėdos universiteto docentė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė J. Grubliauskienė mokymuose skatino interaktyvias diskusijas apie onkologinių ligų prevencijos reikšmę Gargždų mieste.
Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė akcentavo, kad mokymai ne tik suteikė praktinių žinių, bet ir subūrė aktyvių gargždiškių būrį, kurie visuomenėje tampa tarsi onkologinių ligų prevencijos programų skatinimo ambasadoriais.
Tai žinotina
Mūsų sveikata priklauso nuo mūsų pačių. Tačiau yra rizikos veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą. Rizikos veiksnys – toks poveikis žmogaus organizmui, kuris didina riziką susirgti vėžiu. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai jau nustatyti, ne visi nustatytieji vienodai svarbūs vėžiui susiformuoti.
- Dauguma vėžį sukeliančių rizikos veiksnių yra jau žinomi:
- • Netinkama mityba 20–50 %,
- • Tabako rūkymas 29–31 %,
- • Infekcija 10–20 %,
- • Reprodukciniai hormonai 10–20 %,
- • Jonizuojančioji, ultravioletinė spinduliuotė 5–7 %,
- • Alkoholis 4–6 %,
- • Profesija 2–4 %,
- • Aplinkos užterštumas 1–5 %,
- • Fizinio aktyvumo stoka 1–2 %,
- • Vaistai < 1 %.
- Netinkama mityba gali daryti didelę įtaką formuojantis piktybiniams navikams. Svarbiausi netinkamos mitybos veiksniai yra šie:
- • Per gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas;
- • Per gausus maisto vartojimas ir su tuo susijęs per gausus suvartotų kalorijų kiekis;
- • Per mažas augalinio maisto – vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų vartojimas.
- Tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 % visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru, esant šalia rūkančiųjų. Pasyvus rūkymas padvigubina nerūkančių asmenų riziką susirgti plaučių vėžiu.
- Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, lėtina žarnų peristaltiką (judesius), blogina miegą, mažina sugebėjimą susidoroti su emociniu stresu. Didėja storosios žarnos, krūties, gimdos kūno, kiaušidžių ir kitų piktybinių navikų rizika.
- Suvokus vėžio rizikos veiksnių pragaištingumą, kai kurių jų galima visiškai atsisakyti (rūkymo, per riebaus ir per sotaus maisto, piktnaudžiavimo alkoholiu), kai kurių poveikį smarkiai sumažinti: laikytis saugaus darbo taisyklių, nesideginti per daug saulėje ir pan. Tai labai priklauso nuo geros žmogaus valios. Yra vėžio rizikos veiksnių, kurių poveikio pats žmogus kontroliuoti negali.
- Didesnę vėžio riziką turi šie asmenys:
- • Sergantys ikinavikinėmis ligomis;
- • Sirgę ir gydyti nuo piktybinių navikų;
- • Tie, kurių šeimose buvo ar yra sergančių ir sirgusių krūties, storžarnės, kiaušidžių, skrandžio, prostatos, plaučių vėžiu.
- Profilaktika yra, be jokios abejonės – pati svarbiausia investicija į sveikatą:
- 1. Meskite rūkyti.
- 2. Venkite pasyvaus rūkymo, t. y. buvimo prirūkytose patalpose ar šalia rūkančių žmonių.
- 3. Pradėkite tinkamai maitintis.
- Tinkamos mitybos rekomendacijos:
- · Venkite riebaus maisto, ypač gyvulinės kilmės. Sumažinkite raudonos mėsos vartojimą ir ją keiskite liesa paukštiena ar žuvimi.
- · Atsisakykite industriškai paruošto maisto – gaiviųjų gėrimų su dirbtiniais saldikliais, traškučių, mėsainių.
- · Valgykite kuo daugiau daržovių ir vaisių. Ypač tinka paprasti kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai, pomidorai. Kai perkate vaisius – pasirinkite uogas (mėlynes, braškes, spanguoles) ir citrusinius (apelsinus, greipfrutus, mandarinus).
- · Atsisakykite cukraus. Nepamirškite, kad daug cukraus yra konditerijos produktuose.
- · Gyvulinės kilmės riebalus keiskite įvairiais aliejais.
- · Venkite ant žarijų ruošto maisto.
- 4. Reguliariai sportuokite ir palaikykite normalų kūno svorį (KMI ≤ 24,9).
- 5. Ribokite alkoholio vartojimą.
- 6. Dalyvaukite specialiai organizuotose sveikatos tikrinimo programose, per kurias aptinkami asmenys, turintys ikinavikinių ligų.
Reda MILVYDIENĖ
Aut. nuotr.
Užsak.
