Pakeliui į kitokią Europą: ko tikimės iš žemyno naujokų?
Anglijoje, Gatwicko oro uoste, dirbanti Agnė Tamošauskaitė savo namiškius Kvietiniuose seniai pripratino prie teigiamo požiūrio į kito tikėjimo žmones. Pabėgėlių krizės įkarštyje mergina darbe kasdien asistuoja keleiviams iš Turkijos, o geriausiomis draugėmis vadina penkiskart per dieną Alachui besimeldžiančias koleges Zarą ir Mahvish. Tėvynėje esantiems lietuviams tokios bičiulystės neįprastos ir net nepriimtinos. Galbūt dėl to Lietuvos įsipareigojimas iki 2017 metų pabaigos savo šalyje priimti 1 105 pabėgėlius visuomenėje kelia aštrias diskusijas. Visgi sociologai siūlo atsigręžti į esamos krizės kilmę ir skaičius, kurie Lietuvoje pabėgėlių problemą paverčia menkniekiu – į demokratiją iš viso veržiasi bent du milijonai žmonių iš arabiškų kraštų.
Kasdien – tarp kitatikių
Terorizmo išpuolių baimė nesvetima ir Gatwicke. Anot A. Tamošauskaitės, iš oro uosto darbuotojų ir čia pat budinčių policininkų budrumo reikalaujama nuolat. Nesusipratimų pasitaiko, bet Agnė tikina, kad jie – dėl keleivių naivumo.
Agnė, Zala ir Mahvish dirba klientų aptarnavimo agentėmis. Lietuvės kolegių šaknys – Pakistane, tačiau jos gimusios ir augusios Anglijoje. Visgi musulmonų tikėjimas moterims liko įprastas. Darbe merginos išsiskiria ne tik rase, bet ir uniforma – prie jos musulmonės derina šydus. „Oro uoste dirba labai daug šio tikėjimo žmonių, todėl yra įrengtas maldų kambarys, kuriuo naudojasi ir darbuotojai, ir keleiviai. Kolegės yra tikinčios, o pagal Koraną gi melstis reikia bent penkis kartus per dieną. Taigi radusios laiko jos nubėga pasimelsti“, – pasakojo Agnė. Be to, viena pagrindinių jų aptarnaujamų oro linijų yra iš Turkijos, tad lėktuvais į oro uostą atskrenda ypač daug išpažįstančiųjų islamą.
Zarą ir Mahvish Agnė vadina nuoširdžiomis ir itin draugiškomis. Jos domisi mada ir stiliumi taip pat, kaip bet kuri moteris. Lietuvė tiki, kad musulmonų tikėjimas neteisingai siejamas su teroro ataka Paryžiuje ar apskritai terorizmu. „Teko skaityti, kad po pastarųjų įvykių neapykanta musulmonams visuomenėje išaugo apie 30 proc. Nesuprantu, kaip galima musulmonus priskirti vienai kategorijai. Juk teroristai – žudikai, ekstremistai, Koraną interpretuojantys savo naudai. Tai vyksta ne dėl to, kad jie musulmonai“, – įsitikinusi lietuvė, kuriai bičiulystė su kitatikėmis kolegėmis leido atskirti tradicinį ir radikalų islamą.
Palankumą lėmė liberalizmas
Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, sociologas dr. Andrius Švarplys apie islamą išpažįstančių tautų „kraustymąsi“ neseniai diskutavo su regioninės žiniasklaidos atstovais. Akcentuodamas, kad būtent žiniasklaida formuoja visuomenės požiūrį į pabėgėlius ir musulmonus, sociologas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų faktą. Lietuvos politinis elitas iki šiol nėra pasiūlęs tikslaus ir bendro pabėgėlių integracijos plano. Tad greičiausiai paisoma Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės takto – laikytis pozicijos, neprieštaraujančios Europos Sąjungos veiksmams. Taigi natūralu, kad informacijos stokojanti visuomenė prisikuria baimių.
„ES prognozavo, kad per šiuos metus į jos teritoriją bus priimta 800 tūkstančių pabėgėlių. Dabar jau tikimasi 1,5 milijono, tad akivaizdu, kad situacija komplikuota. Vos prasidėjus pabėgėlių krizei viešojoje erdvėje išryškėjo pagrindinis požiūris. Tai liberalizmas, pasireiškęs atvirumu, humanizmu, atjauta, kuris yra palankus pabėgėliams. Šiuo politiniu mąstymu pasižymi Skandinavijos šalys, Vokietija ir daugelis ES šalių. Mums kyla klausimas, kodėl Vokietija tokia atvira? Vokiečių kolektyvinei tapatybei po Antrojo pasaulinio karo įtaką daro postholokaustinis mentalitetas. Dar pokario Vokietijos elitas sutarė, kad nacistinė jų praeitis yra pačių sukurtas blogis, kurio reikia vengti – Vokietija turi tapti europietiška. Nepriimdama pabėgėlių arba formuodama griežtesnę poziciją ši šalis atvertų Pandoros skrynią nacistinėms jėgoms. Taigi Vokietijos reakcija pabėgėlių atžvilgiu buvo natūrali ir prognozuojama“, – reziumavo A. Švarplys.
Tačiau sociologas neužmiršta fakto, kad gretimos šalys elgiasi visai priešingai. Štai Vengrija stato spygliuotą tvorą ties Kroatijos ir Serbijos siena, o triskart už Lietuvą mažesnė Slovėnija per vieną vakarą turėjo priimti 12 tūkstančių pabėgėlių, o mes diskutuojame, kaip elgsimės su vos 1 105, kurie turėtų atvykti per dvejus metus.
Tautinė sudėtis įvairi
Lietuvos provincijose, ne išimtis ir Klaipėdos rajono gyvenvietėse, tenka nugirsti frazę „pabėgėliai sirai“. Tačiau etninė ir tautinė karo emigrantų sudėtis nėra vien tokia. Per pirmąją pabėgėlių bangą Europoje manyta, kad sirai sudarys maždaug 50 proc. Dabar šis procentas mažėja, mat iš Afrikos šalių laivais į Italiją ar Graikiją plūsta žmonės iš Egipto, Libijos, Afganistano. Kaip bebūtų, didžiausia pabėgėlių krizė išties ištikusi Siriją, kurioje nuo 2011 m. pabėgėliais laikoma maždaug 12 mln. gyventojų, kai iš viso šalyje iki tol buvo 22 mln. Maždaug 8 mln. bėgančių sirų migruoja savo šalyje, traukdamiesi iš karo frontuose atsidūrusių namų. Apie 4,3 mln. žmonių ryžosi pabėgti iš šalies. Nevienareikšmiškai skaičiuojama, kur šie žmonės išsidėstę. Turkijos prezidentas neseniai paskelbė, kad jų šalyje glaudėsi 2,5 mln. Maždaug 1,2 mln. persikėlė į Libaną, 650 tūkst. – Jordaniją, 250 tūkst. – Iraką, 130 tūkst. – Egiptą.
Jolanta VENSKUTĖ
Nuotr. iš asmeninio A. Tamošauskaitės albumo: Agnė puikiai sutaria su savo bendradarbėmis Zara ir Mahvish.
