Papildomai užsidirbo areštą
Klysta žmonės, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, jog pavyks išsisukti nuo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Vengiantieji jų ne tik nuteisiami bauda arba arešto bausme, bet ir privalo vykdyti jiems anksčiau paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nevykdė baudžiamojo poveikio priemonių
Donatas (vardas pakeistas) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Probacijos tarnyboje vyras buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau Donatas piktybiškai nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje net tuomet, kai į namus atvykę Probacijos tarnybos pareigūnai įspėjo, jog gali būti pakeista bausmės rūšis.
Vyras klydo tikėdamasis, jog išsisuks nuo baudžiamojo poveikio priemonės. Klaipėdos apylinkės teismo Gargždų rūmai Donatą pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nuteisė 20 parų arešto. Ši bausmė atliekama Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Be to, vyras privalės atlikti anksčiau paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Tadas (vardas pakeistas) teismo nutartimi buvo įpareigotas per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Probacijos tarnyboje vyrui buvo pasiūlyta nemokamai padirbėti Viliaus Gaigalaičio globos namuose. Jis neprieštaravo žinodamas, kad to nedarys, nes tikėjosi, jog išvengs atsakomybės. Taigi nė karto neatvyko į globos namus tartis dėl nemokamų darbų, nors iš Probacijos tarnybos kas savaitę skambino pareigūnas teiraudamasis, ar buvo atvykęs atlikti paskirtų darbų. Jis žadėdavo tai padaryti vien dėl to, kad greičiau pabaigtų pokalbį.
Pripažinęs kaltu teismas jam paskyrė bausmę – 20 parų arešto, be to, vyras privalės neatlygintinai išdirbti 60 valandų globos įstaigoje.
Išsisukti nepavyko
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė-Čarienė akcentavo, jog daugėja atvejų, kai asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai susitaiko su nukentėjusiuoju, nesusimąsto apie jiems kylančią pareigą besąlygiškai vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir tyčia vengia jas atlikti, tikėdamiesi įvairiausiais būdais nuo jų išsisukti. „Tokiais atvejais jie ne tik nuteisiami pagal BK 243 straipsnį bauda arba arešto bausme, bet ir toliau privalo vykdyti anksčiau paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Antai Donatas nuteistas už tai, kad vengė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje – atsisakė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatytomis datomis į užsiėmimus nevyko. Tadas sutiko su jam paskirtais atlikti nemokamais darbais ir ne kartą Probacijos tarnybos įspėtas dėl vengimo atlikti, tyčia neatvyko dirbti į paskirtą įstaigą, ir dėl to buvo nuteistas“, – kalbėjo M. Kiudytė-Čarienė.
Nesąžiningiesiems – atsakomybė
Prokurorės teigimu, dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą teismas taiko daugiausia baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam. „Tokiu atveju konfiskuotina transporto priemonė įprastai paliekama saugoti jos savininkui iki proceso pabaigos, ir jis privalo užtikrinti šio turto apsaugą ir nesugadintą perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams. Pasitaiko, kad asmenys nusikalstamai gudrauja, tai yra konfiskuotinus automobilius parduoda, nors visais atvejais jais naudotis uždraudžiama. Arba be gailesčio eksploatuodami apdaužo, suniokoja jų saloną, arba ten esančią aparatūrą, sėdynes ar kitas detales sumaino su prastesnėmis. „Visais atvejais tokiam turtui skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sudaromas išsamus turto apyrašas, jis nufotografuojamas, todėl turto saugotojų nesąžiningas elgesys išaiškinamas ir jiems kyla atsakomybė pagal BK 246 str. už minėto turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Tokia nusikalstama veika baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o dėl didelės vertės turto kaltininkui gresia laisvės atėmimas iki 7 metų. Beje, net ir nelikus konfiskuotino turto teismas antstolio prašymu konfiskuoja jo vertę atitinkančią pinigų sumą“, – akcentavo M. Kiudytė-Čarienė.
Virginija LAPIENĖ
