Pareigūnai tikisi: gyventojai nedegins žolės
Įsibėgėjantis pavasaris ne tik užtvindo džiaugsmu, bet ir patikrina atsakomybę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalies atvirosiose teritorijose jau kilo 115 gaisrų, suniokojusių daugiau nei 39 ha plotą. Pernai iki kovo vidurio šių buvo įsiplieskę trigubai daugiau. Išdegė daugiau nei 229 ha pievų, miškų, ražienų ir kitų teritorijų.
Klaipėdos rajone žolės gaisrų šiemet užfiksuota vėliau, nes neseniai iš sniego išsivadavę laukai nespėjo išdžiūti. Praėjusiais metais kovo–gegužės mėnesiais atvirose teritorijose įsiplieskė 17 gaisrų. Ugnis suniokojo daugiau nei 4 ha pievų, bet daugeliu atvejų gaisras buvo pastebėtas ir liepsnas pavyko sutramdyti nespėjus išplisti. Visgi dviejų gaisrų atveju išdegė po hektarą. Vienas gaisras kilo miške užkūrus laužą ir išdegė apie 30 arų miško paklotės. Du gaisrai įsiplieskė dėl to, kad kūrenant šiukšles nebuvo prižiūrimi šie laužai – nuo jų užsidegė sudžiūvusi žolė.
Pasak Gargždų PGT vyriausiojo specialisto Arūno Armalio, per pastaruosius 3 metus mūsų rajone nepasitaikė piktybinio žolės deginimo, sumažėjo šių gaisrų. „Matyt, gyventojai tapo sąmoningesni“, – kalbėjo pareigūnas.
Siekdami sumažinti žolės gaisrų skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus bei sugriežtinti priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, šalies valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atvirosiose teritorijose kovą–balandį vykdys prevencinę akciją „Nedegink žolės“. Įprastai reidų metu jie informuoja gyventojus apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Tikimasi, jog šios priemonės padės sumažinti žolės gaisrų ir jų nuostolius, nes pasitaiko, kad nuo degančios žolės užsidega pastatai, padaroma didžiulė žala gamtai ir gyvūnams.
Pareigūnai primena, kad sušilus orams daugelis pradeda maistą gaminti lauke, tačiau pamiršta, jog kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau nei 6 m nuo pastatų.
Būtina žinoti, jog miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti augalinės kilmės atliekas – lapus, šakas. Joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimuose sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau nei 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių.
Draudžiama sugrėbtus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau nei 50 m nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimą tam nustatytose vietose.
Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų.
Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2 300 eurų.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Virginija LAPIENĖ
