Parlamentarui energijos suteikia šaltas dušas
Ar pūgos siautė, ar pavasariniai vėjai kiaurai skrodžia, Seimo narys Petras Gražulis po šiltais patalais namuose nesislepia. Visada žvalus ir energingas parlamentaras sveikata nesiskundžia ir užtikrina, išskyrus šaltą dušą, neturįs jokių stebuklingų imunitetą stiprinančių receptų. „Galbūt genai“, – spėlioja gūžčiodamas pečiais.
Gripas greit paspruko
Pas gydytojus parlamentaras P. Gražulis – retas svečias. „Apsilankau tik tam, kad atlikčiau techninę apžiūrą“, – juokiasi pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad jei automobilį reikia techniškai patikrinti kas dvejus metus, tai žmogaus kūną – taip pat būtina. „Šiemet, deja, buvo prikibęs gripas, tačiau tik kelias dienas. Greit nuo manęs paspruko. Kas mane slaugė? Petras slaugė Gražulį arba Gražulis Petrą – pamainomis“, – humoro jausmo nestokojo pašnekovas.
Kadangi Seimo narys dažnai važinėja iš sostinės į Gargždus, tai būna, jog tenka keltis ir 5 val. „Laiko padaryti rytinę mankštą nelieka. Tingiu ir paprastomis darbo dienomis, kai keliuosi apie 7 val. Neprisiverčiu. Jau geriau vakarais pasportuočiau“, – atvirai prisipažįsta P. Gražulis.
Tačiau jam prie širdies – šaltas dušas: „Prausiuosi po šaltu vandeniu, nors ir sergu. Tada iškart jaučiuosi žvalesnis, energingesnis.“
Yra nustatyta, jog šaltas dušas ne tik gerina kraujotaką, bet ir slopina depresiją. Virdžinijos universiteto mokslininkai teigia, kad trumpas šaltas dušas stimuliuoja tam tikrą smegenų sritį, skatinančią hormono noradrenalino išsiskyrimą organizme, o tai padeda slopinti depresiją. Be to, šaltas dušas stiprina imunitetą. Anglijoje atliktų tyrimų duomenimis, kasdien po šaltu dušu besimaudančių žmonių kraujyje yra gerokai daugiau su įvairiais virusais kovojančių leukocitų.
Neabejojama ir tuo, jog šaltas vanduo saugo grožį bei jaunystę. Mat šiltas vanduo odą sausina, o šaltas padeda išsaugoti drėgmę, sutraukia poras, skatina toksinų šalinimąsi iš organizmo, todėl ji nešerpetoja, netrūkinėja, išlieka minkšta, švelni, sumažėja spuogų.
Sportas – laisvalaikio prioritetas
Pasak Seimo nario, dar vienas iš pagrindinių jo energijos šaltinių – judėjimas. „Kadangi dirbu protinį darbą, stengiuosi kartas nuo karto pasportuoti. Vasarą mėgstu minti dviračio pedalus, žiemą patinka apsilankyti baseine. Stalo tenisas – dar viena mėgstama sporto šaka. Kai dirbi įtemptą protinį darbą, privalai skirti laiko ir sportui, kitaip surambėsi“, – įsitikinęs parlamentaras. Tačiau jokių reguliarių sporto treniruočių jis nelanko. Tiesiog kai yra laiko, tai ir nueina.
Anot P. Gražulio, į jokius mitybos rėmus jis savęs taip pat nespraudžia: „Ką noriu, tą valgau. Nesu išrankus maistui, nemėgstu tik pieniškų produktų, makaronų. Mėsos su bulvėmis taip pat dažniausiai vengiu. Tačiau, pavyzdžiui, vakar gardžiavausi karštomis bulvėmis su silke. Patinka ir bulvių plokštainis, cepelinai, bet stengiuosi rečiau valgyti riebius patiekalus“, – sakė parlamentaras. Dažniausiai jis pietauja kavinėse. „Valgau ir mėsą, ir žuvį. Būna, kad net prieš naktį mėgstu užkrimsti. O pusryčius dažnai praleidžiu. Vienaip ar kitaip svoris man neauga, neturiu problemų“, – džiaugėsi pašnekovas.
Mitybos specialistai dėl pusryčių nevalgymo P. Gražuliui neabejotinai pagrūmotų pirštu. Mat subalansuoti pusryčiai – energijos užtaisas visai dienai. Jei nepapusryčiausime, iškils rizika per pietus persivalgyti ir didinti antsvorio pavojų. Per pirmas tris dienos valandas suvalgyti pusryčiai užtikrina greitesnę medžiagų apykaitą ir net trukdo organizmui lengvai pasisavinti cholesterolį.
Pusryčiams pirmiausia rekomenduojamos košės, kurias galima pagardinti vaisiais, uogomis, daržovėmis. Taip pat tinka ir sumuštinis: ruginė duona su neriebia mėsa ir nedaug sviesto arba natūralaus jogurto. Per savaitę galima suvalgyti du tris virtus kiaušinius arba iš jų pasigaminti omletą. Tačiau ir valgant sumuštinį, ir kiaušinius svarbiausia nepamiršti daržovių.
