Pašėlusi vasara. O kokie mes?
Tarsi pašėlusi vasara veržiasi į mūsų laiką ir aplinką. Nežinau, ar tik man vienai, bet čia rytas, čia jau vakaras… Kai ryte su puodeliu kavos išlinguoji į sodą ir mėgaudamasi žaluma, gėlėmis bei ryto garsais pasitikrini dienos planus, viskas, atrodo, tilps į tavo puikiai prasidedančią dieną. Ir, o varge, kai vakare jau susiruoši poilsiui, supranti, kad ir vėl kažko nespėjai… Ar per daug suplanuota? Oi ne. Juokingiausia, kad tiek būnant prie kompiuterio, tiek krapštantis sode dingsta laiko nuovoka… Stebimės, kodėl mūsų seneliai ir tėvai neįsivaizdavo ir neįsivaizduoja gyvenimo be žemės, be gamtos, kaip dabar kai kurie jauni žmonės be kompiuterio, interneto… Kiekvienam laikmečiui savos priklausomybės… Mano manymu, būtų idealu, kad jos būtų derinamos, sezoninės, viena kitai nemaišytų, ir mūsų laikas neištirptų.
Vasaros atostogos tarsi burtažodis suveikia visiems nuo vaiko iki suaugusiojo. Jų visada mažai, nors jos ilgiausios moksleiviams, o ir dirbantieji planuoja taip, kad kuo ilgiau pasimėgautų vasaros malonumais. O kokia gi vasara be švenčių maratono? Tik spėk suktis, tik spėk lėkti… Kiekvienas miestas ir miestelis atšvenčia savo gimtadienius, kaimai ir bendruomenės ocho kaip sujuda, o ką jau kalbėti apie draugų ir giminaičių pasiūlymus. Kiek kultūros darbuotojams, aktyviems bendruomenių nariams, organizatoriams reikia parodyti kūrybiškumo ir išmonės, kad visiems būtų įdomu ir smagu švęsti, kad būtų kuo daugiau neišdildomų atsiminimų ir džiugių akimirkų. Jeigu žmonės nori švęsti, jie tam pasiruošia ir patys. Tada, mano manymu, tampama šventės dalimi, o organizatoriams – džiaugsmu, nes įgyvendinami lūkesčiai ir nelieka stovyklų „stebėtojai, vertintojai“ ir „organizatoriai, atsakingieji“. Jeigu užduodamas šventės aprangos kodas ar tema, pagalvokime, ar neverta pasistengti, o ne tik pažiūrėti, „kaip bus?“, „ko bus?“ ir „kiek bus nemokamai?“ arba „ką čia gero šiemet parodys?“
Teko dalyvauti pasauliniame bibliotekininkų kongrese IFLA, kuris vyko Kolumbuso mieste (JAV) 2016 metų vasarą. Kad sukorus tokį kelią kuo daugiau pamatytume ir patirtume, likome tame mieste ir kitą dieną. Tame pačiame konferencijų centre vyko jaunimo „Anime“, t. y. animacinių filmų veikėjų festivalis. Kas mane labiausiai sužavėjo ir nustebino, kad nematėme nė vieno jaunuolio be kostiumo. Visi, nepriklausomai nuo odos spalvos, ūgio ar sudėjimo, buvo įsispraudę į įdomiausius personažus iš filmų ir komiksų, visi dalyviai buvo šventės dalimi ir savo išvaizda, ir elgesiu kūrė šventę kartu. Žinoma, turiu pasakyti, kad tai festivalis, turintis ilgą istoriją. Tarptautinis Kolumbo kino ir animacijos festivalis buvo pirmasis kino festivalis JAV ir ilgiausias nuolat vykstantis kino festivalis Šiaurės Amerikoje. Prasidėjo 1950 m. Šis festivalis tapo svarbiausiu animacijos, dokumentinių filmų ir nepriklausomų vaidybinių filmų renginiu Ohajo valstijoje. O tuo metu vykęs „Matsuricon“ yra kasmetinis japonų popkultūros renginys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama japonų animacijai (žinomai kaip „anime“), japoniškiems grafiniams romanams ir kuriamiems vaizdo žaidimams. Taip demonstruojama populiarioji amerikiečių ir japonų kultūra dėl žanrų ir fantazijos sutapimo. „Matsuricon“ tikslas yra skatinti kultūrinį Japonijos popkultūros suvokimą per renginius, specialius kviestinius pranešėjus ir kultūrinius pristatymus.
Čia, žinoma, tik pavyzdys, istorija. Turime mes Lietuvoje puikių tradicijų ir nuostabių švenčių ir jas gražiai švenčiame. Tik aš čia apie tai, kad nebambėtumėme, nerašinėtumėme po šventės, kad kažkas negerai, jeigu, pavyzdžiui, šiemet eidami į Gargždų miesto gimtadienį neapsivilkote balto rūbo, neįsisegėte draugiškos šypsenos ir neįsibėrėte saujos gerų žodžių į kišenes visiems miestelėnams. Nekalbu jau apie labas, ačiū ir kaip gera švęsti kartu… Šiemet buvau šios šventės tik stebėtoja, bet labai džiaugiausi pasidalintomis akimirkomis socialiniuose tinkluose. Tik kažkuriuo momentu vėl užkliuvo skaičius – 100 dienų karui! Vis dėlto koks svarbus skaičius yra vienetas, jeigu nebūtų jo, nebūtų pirmos karo dienos ir karui būtų lygiai 00…
Todėl vertinu mūsų taikią ir bekaukę vasarą, technologijas, galimybes rinktis ir šventes… Sveikindama visus sakau: džiaukitės prasidėjusia vasara ir nuostabia gamta, naudokitės technologijomis, kurios mus suartina, vertinkite galimybes rinktis, nes esame laisvi, ir švęskime šventes taip, kad niekas kitas už mūsų (ne)nuotaiką ar džiugias akimirkas nebūtų atsakingas. Šaunios vasaros visiems.
Diana CIPARIENĖ
Gargždiškė
