Permainos
Rajono seniūnijose: naujakuriai nesiregistruoja, vykdomi ES projektai, aktyviai veikia bendruomenės
Metų pabaigoje pasiteiravome seniūnijų seniūnų, kaip 2011 m. keitėsi gyventojų skaičius, infrastruktūra, kaip gyvuoja vietinis verslas, ar vykdomi ES projektai ir kt.
Kretingalės seniūnijos seniūnas Vytautas GŪŽAS:
– Kretingalės seniūnijoje apgyvendinti 43 kaimai, juose gyvena 5041 gyventojas. Galime didžiuotis turintys didžiąją saugomos teritorijos – Pajūrio regioninio parko – dalį.
Turiu pasidžiaugti, kad 2011-ais metais dėta nemažai pastangų plečiant seniūnijos infrastruktūrą, susisiekimą. Parengtas Baltijos jūros priekrantės (Klaipėdos rajono teritorijoje nuo Kukuliškių iki Plazės gamtinio rezervato ribos) detalusis planas, rengiamas automobilių stovėjimo aikštelės šalia Olandų kepurės Karklės kaime techninis projektas. Šiemet baigta nutiesti naujus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus Kretingalės miestelyje. Vykdomas projektas „Kretingalės gyvenvietės geriamojo vandens valymo įrenginių statyba. Tikimės, kad jau kitąmet baigus šį projektą miestelyje bus tiekiamas išvalytas geriamas vanduo nuo fluoridų bei amoniako.
Seniūnija prižiūrėjo vietinės reikšmės kelius, naujai įrengė gatvių pavadinimų lenteles, dalyje kelio KL 8928 „Sodų g., Kalotė“ paklojo ištisinę asfaltbetonio dangą, prižiūrėjo viešąsias teritorijas, tvarkė neveikiančias kapines, dviračių takus, o kartu su bendruomene ir mokyklomis dalyvavo akcijoje „Darom“.
Didžiuojamės, kad vasarą kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija organizavome Lietuvos savivaldybių seniūnų IV sąskrydį Karklėje. Nemažai dėmesio skiriame sportui: Kretingalės bendruomenė su Sporto centru pavasarį organizavo tinklinio turnyrą seniūno taurei laimėti, taip pat vasaros sporto šventę, kalėdinį krepšinio turnyrą, dalyvavo krepšinio turnyruose.
Kuo pasidžiaugti turi ir vaikai, moksleiviai: vaikų lopšelyje-darželyje įrengta nauja metalinė tvora, pastatyti kalvio darbo vartai, atnaujinta krepšinio aikštelė, pastatytas medinis stendas. Plikių Ievos Labutytės pagrindinei mokyklai skirtas naujas autobusas moksleivių pavėžėjimui į mokyklą. Kretingalės pagrindinės mokyklos Girkalių skyriuje įsteigta ikimokyklinė grupė.
Kretingalės kultūros centras ir Girkalių bei Plikių filialai vykdė įvairius projektus, minėjo valstybines, tautines, religines, pramogines šventes.
Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita SLUCKIENĖ:
– Veiviržėnų seniūnijoje yra 51 kaimas, oficialiais duomenimis, šiemet čia gyvena 3498 žmonės. Deja, pernai turėjome daugiau – 3780 gyventojų.
2011-ieji Veiviržėnams buvo ypatingi pirmiausia dėl to, kad paminėtos miestelio 500-osios metinės. Ta proga miestelyje įrengta atminimo aikštė, pastatyta ąžuolo skulptūra (autorius Veiviržėnų gimnazijos darbų mokytojas V. Bliūdžius). Jubiliejaus proga bendromis Kultūros centro, bendruomenių, pačių veiviržėniškių, rėmėjų bei Savivaldybės pajėgomis surengta daugybė įsimintinų pramoginių, taip pat sakralinių renginių, veikė amatininkų ir tautodailininkų mugė, išleista 1000 lankstinukų apie Veiviržėnus ir kt.
Šie metai ir man pačiai buvo permainingi – seniūnijai vadovauju tik pusmetį. Tačiau jau turiu pagrindo pasidžiaugti aktyviai veikiančiomis Veiviržėnų, Šalpėnų, Daukšaičių, Balsėnų bendruomenėmis. Netrukus susivienyti turėtų ir Pėžaičių bendruomenės aktyvistai. Turime ir aktyvaus jaunimo – tai klubai „Ekipa“ ir „Žiburys“.
Smagu, kad bendruomenės ieško galimybių vykdyti ES projektinę veiklą. Šalpėnų bendruomenė parašė projektą „Veltinio namų įkūrimas“ ir laukia finansavimo. Daug vilčių dedama į Veiviržėnų bendruomenės projektą „Amatų centro įkūrimas Veiviržėnuose“, kuris taip pat laukia ES finansavimo. Ši bendruomenė iš kaimo tinklo jau gavo finansavimą pagal projektą „Tradicinių amatų kūrėjų paieška Veiviržėnų seniūnijoje“. „Amatų centras“ yra didžiulis ir svarbus užmojis visam rajonui. Tad džiaugiamės, kad Savivaldybė įsigijo patalpas šiam centrui ir pagal panaudos sutartį bendruomenei jas patikėjo dešimčiai metų.
Rudenį vyko senjorų vakaronė, kurioje susirinko seniūnijos senjorai. Lapkritį vyko tradicinis Veiviržėnų kultūros centro renginys „Kūrybinis traukinys“ – „Metų laikai“, už kurį esame dėkingi direktoriui Karoliui Pronckui. Metus baigėme didžiule ir daug teigiamų atsiliepimų sulaukusia kalėdine muge. Ją organizavo Veiviržėnų bendruomenės pirmininkė Valė Krauleidienė kartu su kitomis trimis bendruomenėmis. Tikimės, kad ateinantieji 2012-ieji metai Veiviržėnams bus ne mažiau įsimintini, turtingi gerų darbų ir teigiamų pokyčių.
Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūnė Aušra NORVILIENĖ:
– Esame tarp dviejų nemažų miestų – Klaipėdos ir rajono centro Gargždų. Todėl nenuostabu, kad seniūnijoje jaučiama akivaizdi plėtra – Dauparai, Gobergiškė, Jonušai, Šlapšilė yra ypatingai geroje situacijoje susisiekimo, infrastruktūros atžvilgiu, daugėja naujakurių, vyksta komercinės paskirties statyba, daugėja gyventojų. Seniūnija yra viena iš nedaugelio, kurioje gyventojų skaičius ne mažėja, o didėja. Gruodžio 1 d. čia gyveno 2918 žmonės.
Galime pasigirti, kad šiemet žiemos pabaigoje Šlapšilėje gyvenanti Silvijos ir Raimondo Dambrauskų šeima susilaukė trynukų – Beno, Luknės ir Ugnės. Gobergiškės kaime gyvena ir viena vyriausių seniūnijos moterų – Emilija Valaitienė.
Labai džiaugiamės, kad šiais metais parengtos techninės užduotys Saulažolių kaimo Lakštingalų, Pirmūnų, Kranto gatvių bei kelio, vedančio į Minijos slėnį, asfaltavimo darbams, pradėti seno sąvartyno Jonušuose likvidavimo darbai, parengtas Dauparų-Gobergiškės gyvenvietės aplinkos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos vystymo specialusis planas.
Seniūnija stengiasi neužmiršti ir neįgaliųjų, kasmet organizuojame būtent jiems skirtą šventę: pasirūpiname žmonių atvežimu, vaišėmis, kultūrine-pramogine programa. Tradicinis jau tapo liepos 6 d. (Mindaugo karūnavimo dienos) minėjimas. Seniūnija taip pat inicijavo gėlių sodinimo šventę, kurioje bendradarbiavo Kvietinių bei Dauparų bendruomenės, Dauparų-Kvietinių bei Gargždų seniūnijos. Seniūnijoje veikia keturios aktyvios bendruomenės, buriančios žmones į talkas, šventes, padedančios spręsti aktualias vietos problemas. Kuriasi ir namų bendrijos. Lapkričio pabaigoje šešiose seniūnaitijose išrinkome naujus seniūnaičius ir kartu aktyviai dirbame.
Nuoširdžiai dėkoju seniūnijos darbuotojams, seniūnaičiams, seniūnijos bendruomenėms, jaunimo organizacijoms, seniūnijos rėmėjams už pagalbą, Gargždų seniūnijai, Gargždų bendruomenei už bendradarbiavimą. Dėkoju visiems gyventojams, prisidėjusiems prie Dauparų-Kvietinių seniūnijos gerovės. Tikiuosi, kad kiti metai atneš daug gerų permainų.
Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta KUPRIENĖ:
– Sendvario seniūnijoje iki gruodžio 1 dienos registruota 4 690 gyventojų. Tačiau yra žinoma, kad dar yra nedeklaravusių savo gyvenamosios vietos. Manoma, kad Sendvario seniūnijoje gyvena apie 20 000 gyventojų. Seniūniją sudaro 22 kaimai, kurie suskirstyti į 9 seniūnaitijas. Baigtas vykdyti VĮ „Klaipėdos regiono kelių“ projektas – rekonstruoti 5 km kelių Slengiai–Baukštininkai, 3,5 km Klaipėda–Triušiai–Kretinga ruožai. Šiuo metu ruošiamasi įgyvendinti AB „Klaipėdos vanduo“ „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Klaipėdos rajone“ projektą. Paruošiamieji darbai atliekami vykdant daugiafunkcinio centro projektą Slengiuose.
Jakų bendruomenės centras įgyvendino 2 ES finansuojamus projektus per VVG „Pajūrio iniciatyvos“ „Jakų gyvenvietės parko gamtinio ir kultūrinio identiteto puoselėjimas bendruomenės poreikių tenkinimui“, „Mobili ir saugi aplinka gyventojų poreikių tenkinimui“. Buvo tvarkoma Jakų parko aplinka bei įrengta mobili sporto aikštelė. Dar yra įgyvendinamas ŽŪM finansuojamas projektas, už kurio lėšas bendruomenė įsigijo salės įrangą bei planuoja įsigyti orgtechniką.
Vietinės reikšmės kelių būklė, kurių ilgis seniūnijoje 72 km, o iš jų 65,458 km žvyrkeliai, labai prasta. Kasdien sulaukiame gyventojų skundų dėl neišvažiuojamų kelių. Šiais metais ištisine danga gerinta kelio būklė Kalnuvėnų k. Žvyruota 735 m³ žvyro pagal poreikį. Pastatyta 16 kelio ženklų, 24 gatvių lentelių pavadinimai. Šiuo metu šaliname mažaverčius krūmus, medžius Mazūriškių k., Lenkviečių g., taip pat valomas likęs šiukšlynas.
Priemiestinė Sendvario seniūnija traukia logistikos, perdirbimo, komercines įmones. Stambiausios yra UAB „Vitransa“, UAB „Moguntia Baltija“, UAB „Ford Vista“, UAB „Scania“, UAB „Gitana“. Taip pat veikia kelios maitinimo ir poilsio įstaigos. Šiuo metu pristabdė veiklą Klemiškėje II žuvies perdirbimo įmonė, užsidarė 4 transporto įmonės, medienos perdirbimo įmonė.
Seniūnijoje veikia Jakų bendruomenės centras, Gindulių, Slengių, Radailių, Klipščių, Kalnuvėnų, Žaliakelio, Sendvario seniūnijos kaimų jungtinė ir lapkričio 20 įsteigta Sudmantų bendruomenės bei moterų klubas. Gruodžio 15 d. naujai išrinkti seniūnaičiai.
Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas SIMINAUSKAS:
– Judrėnų seniūnijos teritoriją sudaro12 kaimų ir Judrėnų miestelis. Seniūnijoje yra 206 namai: 131 miestelyje, 75 kaimuose. Seniūnijos teritorijoje deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičius – 790. Seniūnijos keliai ir gatvės, kurių ilgis 42,3 km, yra patenkinamos būklės. Šiais metais apie 30 000 Lt keliams skirtų lėšų daugiausia buvo naudojamos asfalto duobių remontui. Ruošiama Savivaldybės paraiška ES dėl Judrėnų kultūros namų pastato renovacijos bei Judrėnų miestelio centro sutvarkymo (apie 2 mln. Lt).
Seniūnijoje veikia paštas, Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla, UAB „Grensena“, dvi parduotuvės, Judrėnų šv. Antano Paduviečio bažnyčia, medicinos punktas, biblioteka, pieno surinkimo punktas, sporto klubas „Judrė“, kuris aktyviai dalyvauja rajono sporto varžybose ir kasmet užima prizines vietas. Naujų įmonių šiemet neįsikūrė.
Dariaus kaime veikia lakūno Stepono Dariaus muziejus, kurį prižiūri Lietuvos aviacijos muziejaus vyr. muziejininkas, atsakingas už Stepono Dariaus muziejų, Mėčislovas Raštikis.
Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė ir pirmininkė Vilija Norvilienė šiais metais paruošė projektą „Kulinarinio paveldo maisto produktų gamybos cecho įrengimas“ ir gavo finansavimą.
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė ILGINIENĖ:
– Dovilų seniūnijoje gyvena 4 545 gyventojai, šiemet gimė 63 vaikai. Iki 7 metų yra 412 vaikų, nuo 7 iki 16 – 483, 16–18 – 111, 18–25 – 518, 25–45 – 1 417, 45–65 – 1 139, 65–85 – 431, per 85 – 34. Yra 31 gyvenamoji vietovė, 19 sodininkų bendrijų, 30 neveikiančių kapinaičių, vienos iš jų Kisinių – riboto laidojimo. Seniūnijoje 6 seniūnaitijos, įsikūrusios 6 bendruomenės. Veikia nevyriausybinė organizacija „Sidabrinė gija“ ir vienintelė rajone alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija „Al-Anon“.
Šiemet sutvarkytos karjero, esančio tarp Gargždų ir Dovilų, pakrantės, pagerinta Kaspariškių kaimo kelio būklė: paklota ištisinė asfalto danga, sutvarkyta dalis kelkraščių. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gautų lėšų, tvarkomas kelias Rimkai–Lėbartai, iškirsti medžiai, krūmai, padaryti kelkraščiai, grioviai, nuovados. Atnaujinta ir aptverta Dovilų pagrindinės mokyklos stadiono aikštelė, padengta nauja danga.
Turime paštą, Šernų girininkiją, Etninės kultūros centrą, 3 mokyklas (Doviluose, Šiūpariuose ir Ketvergiuose) ir 2 darželius (Doviluose ir Šiūpariuose). Doviluose veikia ambulatorija, o Šiūpariuose – medicinos punktas. Šiemet Doviluose atidaryta buitinės technikos remonto paslaugas teikianti įmonė, o šalia E. Balsienės maisto prekių parduotuvės – užkandinė.
Dovilų seniūnija – auganti. Itin daug statybų sodininkų bendrijose. Sparčiausiai augantys kaimai – Kuliai, Kiškėnai, Ketvergiai ir Lėbartai. Naujakuriai nedeklaruoja gyvenamosios vietos.
Pagrindinė seniūnijos problema – prasti keliai, gatvių apšvietimas. Lėbartų kelią itin gadina sunkiasvoris transportas, kuris važiuoja nepaisydamas svorį ribojančių ženklų, taip pat problemų kelia Gelžinių ir Margių kaimuose iš karjerų važiuojantys sunkiasvoriai.
Šiemet turėjo pradėti vykdyti ES finansuojamą vandentvarkos projektą, tad ateityje turėsime centralizuotą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.
Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė ŠUNOKIENĖ:
– Seniūnijoje yra 29 kaimai, iš kurių penkiuose neliko gyventojų. Seniūnija suskirstyta į penkias seniūnaitijas. 2011 m. sausio 1 dieną gyveno 2 024 gyventojai. Šiemet atvyko 65 gyventojai. Gimė 18 vaikų: 10 mergaičių ir 8 berniukai, arba 5 vaikais daugiau negu 2010 metais. Dvi šeimos padidėjo dvynukais. Mirė 27 gyventojai, arba 7 daugiau negu 2010 metais. Mirė ir seniausia seniūnijos gyventoja Ona Žadeikienė, sulaukusi 103 metų. Į užsienį išvyko 20 gyventojų. Du gyventojai yra sulaukę 96 metų. Ona Genutienė iš Tickinų kaimo, dabar gyvenanti Klaipėdoje, 2013 m. švęs 100 metų jubiliejų.
Vietiniai keliai seniūnijoje sudaro 82 km, daugiausia jų – žvyrkeliai. Atliktas kapitalinis Rudgalvių gyvenvietės asfaltuotosios dalies kelio remontas.
Seniūnijoje veikia 5 medžio apdirbimo įmonės, 5 parduotuvės, atidaryta duonos kepyklėlė, dirba UAB „Trevenos“ degalinė, automobilių remonto paslaugas teikia UAB „Autodiga“. Seniūnijoje veikia visuomeninė organizacija „Endriejavo bendruomenė“, sportinis-techninis klubas „Stumbras“, Lietuvos ūkininkių draugijos Endriejavo skyrius. Šiemet susikūrė Žadeikių kaimo bendruomenė.
Miestelio centre yra dvi bažnyčios. Viena iš jų naudojama kaip šarvojimo patalpos. Veikia dveji kultūros namai, dvi bibliotekos, Endriejave yra viena vidurinė mokykla, vaikų darželis, kurį lanko 50 mažųjų gyventojų. Miestelyje yra du privatūs gydytojų kabinetai. Neseniai pasikeitė Endriejavo vidurinės mokyklos vadovas.
Seniūnijoje yra septyni stambūs ūkininkų ūkiai, kurie valdo per 100 ha žemių bei laiko per 30–65 karvių. Šeši iš jų specializuojasi pienininkystės srityje. Be to, yra aštuoni mažesni ūkiai, kurie laiko daugiau kaip 10 karvių, ir 12 ūkių, kurie laiko daugiau nei 5 karves.
Seniūnijoje yra 29 kapinės, dvejos iš jų – veikiančios. Šiemet pradėtas vykdyti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra“ Endriejavo gyvenvietėje.
Uždarius Kapstato sąvartyną, seniūnijos gyventojai aprūpinti komunalinių atliekų rūšiavimui 6 komplektais. Per 90 seniūnijos gyventojų yra pareiškę norą pakeisti kitais metais savo senus gyvenamųjų namų šiferiu dengtus stogus sveikatai nekenksminga beasbestine danga.
Šiemet pradėti vykdyti Endriejavo miestelyje du projektai: „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Endriejave“ ir „Endriejavo nuotekų valymo įrenginių statyba“. Gaila, kad dar nepradėtas vykdyti Kapstato ežero valymo darbų projektas. Į VVG projektus pateiktos dvi paraiškos: viena Endriejavo bendruomenės, kita Endriejavo bažnyčios šv. apaštalo Andriejaus parapijos.
Gargždų seniūno pavaduotojas Justinas DONAUSKAS:
– Gargžduose lapkričio 1 d. gyveno 15 639 gyventojai, 153 mažiau nei pernai. Bendras Gargždų gatvių ilgis – 54,263 km. Seniūnija suskirstyta į 7 seniūnaitijas, pirmą kartą išrinkti seniūnaičiai. Veikia Gargždų bendruomenė.
Paklota 3,37 km naujų šaligatvių J. Basanavičiaus, Kvietinių, Kęstučio, Žalgirio, Topolių gatvėse, atnaujinta 0,64 km šaligatvių dangos J. Basanavičiaus, Laukų, Liepų, Sodo ir Minijos gatvėse. Naujai išasfaltuotos Beržų, Žvejų ir Jaunimo gatvės – 0,84 km. Už 197 000 Lt atlikta Vingio gatvės dalies, Butkų Juzės ir Gėlių gatvių apšvietimo linijų rekonstrukcija. Pradėta Kvietinių gatvės rekonstrukcija. Atlikta didžioji dalis darbų aikštėje prie poliklinikos – už 700 000 Lt iš 968 000 Lt. Vyksta atskirų gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų ruošimo procesas. Prie kiekvieno namo bus suprojektuoti sklypai, priskirtos ribos, numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavimai, vaikų žaidimų aikštelės.
Ženkliai padaugėjo socialinės paramos prašytojų. Pernai buvo pateikta 883 prašymai socialinei paramai mokiniams gauti, šiemet – 2 128. Nepasiturinčių asmenų, prašančių paramos maisto produktais, pernai turėjome 497, šiemet – 630, gavėjų 1 407 pernai ir 1 460 šiemet. Pernai turėjome tik 8 dienos centro lankytojus, šiemet – 28, vienkartinė parama suteikta 45 gyventojams pernai ir 73 – šiemet. Dėl kompensacijos kietajam kurui pernai kreipėsi 22, šiemet – 86. ES projektų nevykdėme.
Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima TUČIENĖ:
– Agluonėnuose dabar gyvena apie 1400 žmonių, bet tas skaičius yra kintamas, nes nemažai netgi šeimomis emigravusiųjų į kitas šalis grįžta. Agluonėnai sulaukia daug kaimo turizmo mėgėjų. Juos priima Jonas Čepas, Vytautas ir Petrutė Račkauskai, Zoja Tikuišienė, Vidas Matutis, Rimantas ir Loreta Stanevičiai. Seniūnijos kultūrinė puošmena yra Gargždų krašto muziejaus Agluonėnų etnografinė sodyba, klojimo teatras, Agluonėnų parkas ir lietuvininkų ąžuolynas su tvenkiniu. Visada saviškius ir svečius sutinka ir išvykose pasirodo moterų folkloro ansamblis „Agluona“, vokalinis moterų ansamblis „Smeltė“. Varžybose aktyviai dalyvauja sporto klubo „Agluona“ sportininkai.
Seniūnijoje veikia žuvies perdirbimo įmonė „Provit Industrija“, UAB „Švediškas būstas“, kiaulių auginimo kompleksas UAB „Kontvainiai“. Žinomos amatininkės Rimantė Šalčiuvienė, Agnė Klumbienė, Ėrika Juknevičienė, Janina Armalienė garsina Agluonėnus. Juodikiuose yra Valdo Piščiko ekologinis braškių ūkis. Gyvenvietėje yra ambulatorija, pagrindinė mokykla, darželis, dvi parduotuvės, užeigos. Lietuvininkai didžiuojasi naujai sutvarkyta bažnyčia Vanaguose. Agluonėnai – rami gyvenvietė. Tuo labai džiaugiamės kartu su bendruomenės pirmininku Vaclovu Vainausku.
Vėžaičių seniūnijos seniūnas Liudas LAUKAITIS:
– Vėžaičių seniūnija didžiausia Klaipėdos rajone pagal turimą žemės naudmenų plotą – 11729 ha. Visoje seniūnijoje gyvena 4722 žmonės. 2011 m. atšventėme Vėžaičių 450-ąsias metines. Vėžaitiškiai gana draugingi žmonės. Jie turi 8 bendruomenes ir 12 seniūnaitijų. Kaimo turizmo svečius priima septyniose sodybose. Tiek Vėžaičiuose, tiek Lapiuose ar Girininkuose, ar 33 kaimuose žmonės puošia savo sodybas, kuria verslus. Vėžaičiai garsėja kasmetinėmis Oninėmis miestelio slėnyje. Seniūnijoje yra dvi pagrindinės ir viena pradinė mokyklos, bažnyčia. Labiausiai Vėžaičius garsina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas. Jame kiekvienais metais sulaukiama mokslininkų iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Skandinavijos, kitų šalių.
Seniūnijoje daugiau kaip 50 hektarų žemės turi 15 ūkininkų, daugiau kaip 100 ha – 8. Yra žemės ūkio bendrovė. Didžiausias vėžaitiškių džiaugsmas, kad 2011 m. birželio 28 d. Prezidentės dekretu patvirtintas Vėžaičių herbas ir vėliava.
Priekulės seniūnijos seniūnas Valerijus VELKAS:
– Priekulės seniūnijai priklauso 44 kaimai ir Priekulės miestas. Seniūnijoje metų pabaigoje buvo 8977 gyventojai. Išvykimą iš Lietuvos šiemet deklaravo 129 seniūnijos gyventojai, pernai – 159 gyventojai.
Priekulės seniūnijoje veikia 6 visuomeninės organizacijos. Daugiausia tariamasi dėl renginių, projektų. Glaudžiai bendradarbiaujame su seniūnaičiais vykdomų veiklų klausimais.
Džiaugiamės, kad pagal ES finansuojamus projektus suremontuotas Priekulės vaikų lopšelis-darželis, Ievos Simonaitytės gimnazija, renovuojama Priekulės miesto sporto ir kultūros centro salė. Rengiami Priekulės miesto centrinės aikštės renovacijos projektas, Priekulės miesto lietaus kanalizacijos galimybių studija, Drevernos kultūros namų renovacijos ir Žvejų gatvės rekonstrukcijos projektai. Turbūt didžiausias metų pasiekimas – pagaliau patvirtintas Priekulės miesto Vingio parko specialusis planas.
Nemažai pastangų dėta sprendžiant ūkinius klausimus, tvarkant teritorijas. Nuardytas buvusios gaisrinės bokštas, uždengtas stogas, išvalytas ir seniūnijos pastangomis nušienautas Dvaro parkas. Iškirsti pakelių ir melioracijos grioviuose augantys krūmai, išvalytos ir nušienautos senosios neveikiančios kapinės Pleškučių, Venckų, Lankupių, Liaunų kaimuose.
Gyventojų patogumui rengti šaligatviai Klaipėdos g. (prie „Cukrainės“), Turgaus g. (prie pašto). Iš dalies suremontuotos asfaltuotų kelių dangos Šernų soduose, įrengta pralaida Spengių soduose. Atlikta nemažai kelio stiprinimo žvyro danga darbų. Taip pat rengiamas projektas kelio Mickai–Vaškiai rekonstrukcijai, ruošiama medžiaga kabančių tiltų remontui Dituvos, Gropiškių kaimuose. Pašalinti savavališkai suvežti sąvartynai kelyje Vaškiai–Kliošiai, Mickų k.–Gručeikiai, taip pat Pleškučiuose prie senųjų kapinių.
Stengiamės, kad seniūnijoje būtų saugiau ir šviesiau: baigtas įrengti apšvietimas Venckų gyvenvietės Kintų gatvėje, pratęstos apšvietimo linijos Stragnų II kaime. Klaipėdos rajono savivaldybės merui pateiktas prašymas dėl Priekulės miesto Klaipėdos gatvės apšvietimo, šaligatvių remonto. Tikimės, kad kitąmet darbus sėkmingai tęsime.
Parengė Jolanta VENSKUTĖ, Vida VALAITYTĖ, Antanas SAKALAUSKAS
