Gedulo ir vilties dieną – kvietimas nepamiršti istorijos
Ar galima išsaugoti istorinę atmintį kitaip, jei ne iš kartos į kartą perduodant skaudžius faktus, pasakojant lūpomis tų, kurie patys jau niekada nebeprabils, ir klausantis tų, kurie dar gali gyvai paliudyti tremties į Sibiro gūdumas istoriją?
Kaip ir kasmet Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialas, Gargždų krašto muziejus ir jo filialas Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus pakvietė pagerbti negrįžusių tremtinių ir politinių kalinių atminimą, burtis likusius ir dalintis prisiminimais. Tradiciškai tąryt 6 valandą dar tik bundančio miesto tyloje suskambo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpai.
Buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro „Atminties aidai“ dainos, iškalbingi faktai apie trėmimus iš Lietuvos, prasidėjusius 1941 metų birželio 14-ąją, maldos ir ištremtųjų iš Klaipėdos rajono 1941 ir 1946 metais skaitomos pavardės Gargžduose, parke prie kryžiaus Tautos skausmui atminti, primena šimtų tūkstančių ištremtųjų likimus, netektis ir praradimus. Kartu tai įkvepia nepamiršti istorijos, gerbti tų, kurie negrįžo iš tolimiausių Sibiro kampelių, atminimą ir neprarasti vilties, kad laisvės daugiau niekas iš mūsų neatims. Antrus metus Gargždų krašto muziejus visus susirinkusiuosius pakvietė „Vilties pusryčių“.
20 metų sukaktį minintis Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje tądien organizavo 14 kilometrų žygį „Atminties keliu“, edukacines veiklas, atidarė kilnojamąją parodą „Šviesos spindulys tremtyje“ po atviru dangumi, kvietė išgirsti žurnalisčių Živilės Kropaitės-Basiulės ir Aistės Plaipaitės asmeninių istorijų ir dainų ir, žinoma, aplankyti turtingą muziejaus ekspoziciją.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
