Pramoga – ne prabanga

Pamažu nustojame dejuoti, kad viskas brangsta, vis tiek išsigelbėjimo nuo augančių kainų nematyti, o gal ir pripratome. Kai dabar parduotuvėse kone visos prekės su nuolaidomis, tai vis tiek pirkėjas jaučiasi išlošęs. Psichologinis žaidimas, bet veikia raminamai. Tas ieškojimas, kilnojimas, lyginimas – irgi darbas, nors galima suvokti ir kaip pramogą. Štai Gargžduose meno ieškynės baigsis kartu su miesto švente, o pigesnių prekių ieškynės parduotuvėse, matyt, dar ilgai užsitęs. Taigi ne prabanga, bet vis tiek šiokia tokia pramoga. Žinoma, šalia kitų pramogų.
Kadangi žmonės niekuomet negyveno vienodai, tai darosi įdomu girdėti, kaip dabar esame klasifikuojami pagal pragyvenimo galimybes, t. y. pagal pajamas ir išlaidas. Lengviausiai ir aiškiausiai čia pensininkams: pajamos – pensija, išlaidos – pinigai maistui, mokesčiams už paslaugas ir už vaistus. Taupyti nepavyks, nes nieko nelieka. O kadangi nieko nelieka, tai jie tiesiog priskiriami pensininkų klasei. Sakyčiau, užsigrūdinusiai klasei, pinigų neturi, bet vis gyvi, pavalgę, aktyvūs, o kai įsisuka vagys, tai dar ir santaupų, žiūrėk, randa. O pramogų… tik spėk suktis: chorai, šokiai, sportas, savanorystė, TAU… Ir viskas be pinigų. Netgi bažnyčioje. Neturi – neaukok, juk neprašo, nestovi su pintinėle, kol muistytis pradėsi. Viskas vyksta labai kukliai ir santūriai. Taigi su pensininkais kaip ir viskas aišku. Pagal paskutinius tyrimus tai net dešimtadalis jų ir pensijomis patenkinti, vadinasi, kas dešimtas.
Blogiau su vidurine klase. Šios klasės atstovai, esą, tie, kurie per mėnesį uždirba nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančius eurų. Žinoma, jie parduotuvėse nesikamuoja ieškodami nuolaidų, o nusiperka, ko tuo metu reikia. Jie gali šiek tiek pasitaupyti, leisti vaikus į privačias mokyk­las ir per metus kartą kitą išvykti atostogų, bent jau į Turkiją. Vieni skaičiuotojai sako, kad tokių – didesnioji pusė Lietuvos dirbančiųjų, apie 62 procentus. Kiti regi kiek mažiau, nes ši klasė dvisluoksnė, yra daugiau galintys ir vos ne vos išlaviruojantys be skolų ir paskolų. Šiai daliai ir tenka pagrindinis rūpestis, kaip išgyventi, kaip taupyti, kad netektų apsiriboti tik pagrindiniais poreikiais, o liktų euras kitas menui, kultūrai, kelionėms. Ir tai ne prabanga, taip ir turėtų gyventi žmonės Europos viduryje. Beje, žiūrint laidą apie mūsų rajoną („Gyvenu čia“) gali pasirodyti, jog taip ir yra.
Yra dar viena žmonių grupė, tai tie, kuriuos valstybė išlaiko (ir nežiūrėkite čia į pensininkus, jie užsidirbo kur kas daugiau nei gauna). Toji grupė irgi labai netolygi. Tai negalintys dirbti, bet yra ir nenorintys dirbti, jiems gerai mažiau, bet už dyką. Pastaroji grupė ne tik gausi, bet dargi piktybiškai besiplečianti. Pasitaškymo valstybės pinigais pavyzdžių šioje srityje kiek nori. Apskritai, kur pasisuksi, vis grobiama, vagiama. Atrodo, tuoj bažnyčioje bus galima tiesiog bendrai visiems susirinkusiems atleisti šią kolektyvinę nuodėmę, nebus į ką akmenį bemesti. Nebent į tą grupę, kuri užkimšo pinigais bankų saugyk­las ir kuriems dabar didysis galvos skausmas, kaip tuos pinigus išleisti. Sakysite, jiems lengva? Nieko panašaus. Matome visokių istorijų, bet daugiausia nemalonių, sukiršinusių ir pačius artimiausius šeimos narius, nes ten, kur dideli pinigai, didelės ir problemos.
Žinoma, tokie skaičiavimai ir skirstymai nieko gero neduoda, gal tik sukelia didesnį norą nuo viso to atsitraukti. Ieškokite pramogų, – siūlo išeitį psichologas T. Lagūnavičius, – jos išvaduoja iš materialumo ir sugrąžina norą džiaugtis mažais dalykais. Tokių mažų ir didelių džiaugsmų kupina visa ši savaitė: Paskutinio skambučio šventėje šėlstantys abiturientai, tuoj mokslo metus baigę mažiausieji vėl suklegės į kiemus, o savaitgalį pasipuošęs gimtadieniui miestas sutiks gausų būrį svečių, pasiūlys linksmų renginių ir visokiausių atrakcijų. Susitikti seniai matytą gargždiškį irgi šventė. Juk neretai tik skubėdami prabėgame pro šalį.
Taigi daug netikėtumų, staigmenų ir nesumeluoto džiaugsmo laukia. Belieka tik pačiam persikrauti iš kasdienybės į šventę. Kalbos apie perkrovimą Seime ir Vyriausybėje jau kelios savaitės nerimsta, tai pabandykim, pradėdami nuo savęs.