Priekuliškių spektaklis Airijoje spaudė emigrantų ašaras
Šią vasarą tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Gathering“ Airijoje dalyvavęs Priekulės kultūros centro Ernsto Vicherto mėgėjų teatras atstovavo Lietuvai ir Klaipėdos rajonui. Savo spektakliu „Barbora Radvilaitė“, kuris praėjusiais metais respublikiniame mėgėjų teatrų konkurse buvo pripažintas geriausiu, nustebino airių teatro mėgėjus, sujaudino lietuvius emigrantus.
Unikalus teatrine kalba
Šiemet dešimties metų gyvavimo sukaktį minintis E. Vicherto mėgėjų teatras pavasarį sulaukė kvietimo dalyvauti tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Gathering“ Airijoje. Beje, tarptautinė mėgėjų teatrų asociacija AITA/IATA kasmet rengia mėgėjų teatrų festivalius, į kuriuos kviečia geriausius pasaulio šalių mėgėjų teatrus.
Pasak Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros katedros vedėjos, respublikinio mėgėjų teatro konkurso „Atspindžiai“ komisijos pirmininkės, humanitarinių mokslų daktarės Danutės Vaigauskaitės, priekuliškių mėgėjų teatras unikalus savo teatrine kalba, gebantis valdyti formą ir turinį, kalbėti išradingomis priemonėmis, puoselėti kultūrą, išsaugant mūsų tautos vertybes. „Tuo ypač pasižymėjo spektaklis „Barbora Radvilaitė“ (režisierius Jonas Buziliauksas), sukurtas pagal Juozo Grušo ir Raimundo Samulevičiaus dramaturgiją. Spektaklyje pasitelktos išraiškingos priemonės, originali muzika, o taip pat įtaigus šio teatro aktorių vaidmenų atlikimas“, – teigė D. Vaigauskaitė. Pernai respublikiniame mėgėjų teatrų konkurse „Atspindžiai“ šis spektaklis pripažintas geriausiu.
Kukli parama nesulaikė
Pasiūlymas dalyvauti tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje nudžiugino šio teatro artistus. Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė pasakojo, kad rajono Savivaldybė iš tarptautinių projektų programos biudžeto skyrė finansinę paramą – 2 tūkst. litų. „Tačiau tai labai menka suma – didžiąją dalį išlaidų teko pakloti iš savo kišenės. Juk per tokį trumpą laiką negalėjome rasti rėmėjų“, – pasiguodė A. Zapalskienė.
Tačiau kuklus finansavimas nenuslopino priekuliškių entuziazmo. Samdytu automobiliu per Europą į Airijoje vykusį mėgėjų teatrų festivalį atstovauti Lietuvai ir Klaipėdos rajonui riedėjo vaidintojai – Vilija Eitutavičienė, Mantvydas Vilys, Jonas Buziliaukas, Alanta Zapalskienė bei pora pagalbininkų.
Išeivius skaudina abejingumas
Savaitę trukusiame festivalyje Dubline priekuliškiai keliskart vaidino spektaklį „Barbora Radvilaitė“. „Vaidinome lietuviškai – vertėjo nebuvo. Tačiau ir nereikėjo – dauguma žiūrovų – išeiviai iš Lietuvos, nuoširdžiai, šiltai mus priėmę, – pasakojo A. Zapalskienė, sukūrusi Barboros Radvilaitės vaidmenį. – Spektaklyje tardama „O Lietuva, manoji meile“, jutau, kad šie žodžiai krito į kiekvieno širdį, kėlė jaudulį. Patyriau šių maldos žodžių ypatingą prasmę. Vaidinant šiame spektaklyje, man pirmą kartą taip nuoširdžiai riedėjo ašaros.“
Lietuviai emigrantai dėkojo priekuliškiams už spektaklį, norėjo su jais nusifotografuoti. „Taigi šnekos, kad juos tedomina šilanskai, žvaguliai, nepasitvirtino. Vėliau su išeiviais diskutavome prie kavos puodelio. Suprantu, kad esame skirtingose barikadų pusėse. Mes čia veržėmės atstovauti Lietuvai neturėdami pinigų, bet jautėmės orūs, didžiavomės savo šalimi. O emigrantai kalbėjo nenorintys grįžti dėl žmonių abejingumo, politinės ir ekonominės situacijos. Kai kas guodėsi, jog Lietuvoje gyvenantys smerkia emigrantus, iškeitusius Tėvynę į svetimą kraštą. Tačiau negali šių teisti: sunkiai sudurdamas galą su galu, nežinai, ko griebtis“, – kalbėjo A. Zapalskienė.
Airiai suprato be vertimo
Spektaklio „Barbora Radvilaitė“, kupino simbolių, metaforų, savitos muzikos, sprendimą airiai suprato ir be vertimo. „Airijos teatro mėgėjai stebėjosi, kad tai ne buitinė tema. Spektaklis iš kitų šalių mėgėjų teatrų išsiskyrė savo specifika. Antai prancūzų spektaklyje dominavo vaizdinis sprendimas, – sakė A. Zapalskienė, pasidžiaugusi, jog priekuliškių spektaklį gerai įvertino Airijos mėgėjų teatrų ekspertė Mary Pears. – Po spektaklio viena airių šeima žadėjo perskaityti kūrinį apie B. Radvilaitę – juos nustebino ši karališka istorija.“
A. Zapalskienė džiaugėsi festivalyje susipažinusi su airių ir prancūzų mėgėjų teatrų specifika. Be to, iš Airijos parsivežė ir kitos patirties. „Buvome apgyvendinti airių šeimose. Jų paprastumas vargino. Taigi didžiuojuosi savo tautiečių svetingumu, vaišingumu – mes mokame priimti svečius“, – santūriai ištarė A. Zapalskienė.
