Pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus strategija 2023–2028 m.: atvirumas ir dėmesys demokratijos stiprinimui
Gruodžio 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė dr. Rūta Kačkutė pristatė 2023–2028 metų muziejaus strategiją LNM darbuotojams. Tarp svarbiausių įvardintų prioritetų – atvirumas įvairovei, bendrystė pasakojime ir auginanti lyderystė. Šešerių metų veiklos strategijoje numatoma kurti dialogą tarp skirtingus požiūrius turinčių visuomenės grupių ir prisidėti prie demokratijos puoselėjimo valstybėje. Svarbiu pristatymo akcentu tapo ir parama Ukrainos tautai.
Nauji iššūkiai viso pasaulio muziejams
Pradėdama strategijos pristatymą LNM direktorė dr. R. Kačkutė pabrėžė, kad dar po pandemijos iššūkių susitelkusi muziejininkų bendruomenė į ateities planus žvelgė viltingai, tačiau 2022 metai atnešė didelių išbandymų visam demokratiniam pasauliui. Nuo karo Ukrainoje pradžios matoma, kaip grubiai perinterpretuojama istorija, naikinami istoriniai ir kultūriniai artefaktai, kultūros paveldas. Šios kovos taikiniais tampa ir muziejai. Informacinės aplinkos stebėsena rodo, kad iš kultūros temų Lietuvoje dezinformacijai daugiausia naudojama istorinės atminties tema, todėl muziejai turi būti pasiruošę šiuolaikiniams iššūkiams ir nuolat ruoštis ateičiai. „Muziejaus misija išlieka nepakitusi, o iššūkiai, su kuriais susiduriame mes ir kiti pasaulio muziejai, rodo, kad gyvenimo kasdienybė labai keičiasi“, – akcentavo LNM direktorė.
Muziejus kaip erdvė kurti dialogą visuomenėje
„Naujos galimybės visada atneša ir naujas atsakomybes muziejui. Atvirumas pokyčiams, gebėjimas modeliuoti veiklą pagal naujus visuomenės poreikius yra tai, kas užtikrintai paruošia ateičiai ir ugdo kritinį mąstymą. O mes atsiveriame naujovėms ir diskusijoms, kuriame muziejų kartu su įvairiomis bendruomenėmis“, – pristatymo metu teigė LNM vadovė. Reaguojant į karą Ukrainoje, toks dialogo skatinimas buvo įvardintas ir kaip priemonė, padedanti stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms, dezinformacijai. „Muziejus Lietuvoje matome kaip erdvę, kur ukrainiečiai gali burtis, puoselėti savo kultūrą, išlaikyti dvasios stiprybę“, – sakė R. Kačkutė. LNM savo kasdieniais darbais padeda ukrainiečiams, kolegoms muziejininkams, bendradarbiauja su visais, kuriems rūpi istorinės atminties ir kultūros paveldo klausimai. Muziejuje jau vyksta ir planuojamos naujos šioms temoms skirtos parodos bei renginiai.
Lyderystė, kuri įkvepia pavyzdžiu
Ateinančių šešerių metų LNM strategijos pristatyme darbuotojams akcentuotas ir muziejininkystės kompetencijų ugdymas bei lyderystė šioje srityje. Muziejaus vadovė skatino dalintis sukaupta patirtimi, pabrėžė, jog muziejuje planuojama sutelkti stipriausius specialistus ir tapti edukacijų centru, kad Lietuvoje būtų palaikomos naujausios šios srities žinios. O LNM lyderystė kuo plačiau atsiverti ne tik savai visuomenei, bet ir pasauliui realizuosis jau kitais metais planuojamose teminėse parodose, skirtose Vilniaus 700 metų jubiliejui, migracijos, informacinio karo, sąmokslo teorijų, propagandos ir kitoms temoms, svarbioms šiuolaikiniam žmogui.
Išsamiau susipažinti su LNM 2023–2028 m. strategija galima čia (nuoroda: https://lnm.lt/wp-content/uploads/2022/12/LNM-strategija-1.pdf)
Lietuvos nacionalinis muziejus – vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje. Šiandien jis saugo daugiau nei pusantro milijono eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, čia dirba apie 300 darbuotojų. Vilniaus pilių ir buvusios karinės tvirtovės pastatuose – Gedimino pilies bokšte, Senajame ir Naujajame arsenaluose, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – lankytojai supažindinami su ikimodernios Lietuvos istorijos tarpsniais. Kituose muziejaus padaliniuose – buvusioje areštinėje, Signatarų namuose, Kazio Varnelio namuose-muziejuje – pristatomas naujųjų laikų Lietuvos istorijos naratyvas, o Jono Basanavičiaus gimtinėje, Vinco Kudirkos muziejuje ir Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pasakojama nacionalinio atgimimo istorija.
Su visais Lietuvos nacionalinio muziejaus renginiais, parodomis ir aktualijomis galima susipažinti www.lnm.lt
„Zen PR“ informacija
