Prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį politinės korupcijos byloje
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų buvo išteisinti penki fiziniai asmenys, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trys juridiniai asmenys.
Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir dėl visų išteisintųjų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jiems skiriant valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlytas bausmes.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.
Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. K., E. M., Vytauto Gapšio, Š. G. bei G. S. bei juridinių asmenų kaltės klausimą, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindusių vieno Lietuvos koncerno vieno iš vadovų R. K. kaltę dėl papirkimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario ir buvusio politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko E. M. kaltę dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo, Seimo nario, buvusio politinės partijos „Darbo partija“ pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio kaltę dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario Š. G. kaltę dėl kyšininkavimo bei buvusio Seimo nario G. S. kaltę dėl piktnaudžiavimo. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai, jog byloje pakanka duomenų pagrįsti vieno didžiausių Lietuvoje koncerno kaltę dėl papirkimų ir prekybos poveikiu nusikaltimų, o politines partijas „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ bei „Darbo partija“ pripažinti kaltomis dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
Apeliaciniame skunde pateikdamas argumentus dėl R. K. perduotų pinigų E. M. prokuroras laikosi nuomonės, jog nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. gruodžio vykusių susitikimų metu R. K. pateikė tuometiniam Seimo nariui, politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininkui E. M. prašymus dėl pageidaujamo teisėto šio valstybės tarnautojo veikimo priimant tam tikrus, koncerno veiklai aktualius, teisės aktus bei dėl poveikio kitiems Seimo nariams, kad jie priimtų ar palankiai balsuotų priimant R. K. prašytus teisės aktus. Bylos duomenų analizė prokurorui apeliaciniame skunde leido daryti išvadą, jog tų pačių susitikimų metu R. K. pasiūlė ir pažadėjo, o E. M. sutiko priimti kyšį, skirtą ir asmeniškai E. M., ir jo vadovaujamos politinės partijos naudai.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat laikomasis nuomonės, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad koncernas ir jo vienas iš vadovų R. K. 2015–2016 m. laikotarpiu nuolat kreipėsi su prašymasi dėl pageidaujamų veiksmų atlikimo ir poveikio į kaltinamaisiais patrauktus Seimo narius, o šie jo prašytus veiksmus ir prašymus dėl poveikio dažniausiai atlikdavo.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2016 m. gegužės 10 d. R. K. perduoti pinigai E. M. yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis. Prokuroro apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinkama. Skunde laikomasi pozicijos, jog tarp teismo nuosprendžiu nustatytų eilės R. K. ir Seimo nario ir politinės partijos lyderio E. M. susitarimų dėl poveikio valstybės tarnautojams (dalis kurių buvo įvykdyta), taip pat R. K. pageidaujamo teisėto Seimo nario E. M. veikimo ir R. K. pinigų perdavimo 2016 m. gegužės 10 d. yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y., tą dieną E. M. perduoti 106 200 eurų buvo kyšis, o priešinga skundžiamo nuosprendžio išvada nėra be teisinių priekaištų. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamojo E. M. ranka su klaidomis rašytas ir po keturių mėnesių nuo įvykio prokurorui pateiktas raštelis dėl paskolos neturi jokios teisinės reikšmės ir yra gauto kyšio maskavimo priemonė.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad 2016 m. gegužės 10 d. vykęs konspiratyvus šių pinigų perdavimo būdas – abu kaltininkai ėmėsi veiksmų kyšį grynais pinigais perduoti kaip įmanoma labiau slapta: sutarė susitikti vietoje, „kurios visuomenei nereikia pranešinėti“, pinigus R. K. perdavė E. M. savo automobilyje, vairuotojui liepęs apsukti ratą Vilniaus centre, pinigai buvo dėžutėje su alkoholio buteliu, įdėtoje į maišelį – taip pat yra būdingas kyšio, o ne legalios paskolos perdavimui.
Prokuroro apeliacinio skundo dalyje dėl Seimo nario V. Gapšio išteisinimo daroma išvada, jog teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad didžioji dalis jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų kyšininkavimo ir prekybos poveikiu veiksmų yra nustatyti, o šias aplinkybes vertindamas teisės taikymo aspektu, teismas padarė teisės taikymo klaidą.
Analogiškos pozicijos prokuroras laikosi ir dėl visų kitų išteisintųjų.
LR prokuratūros informacija
