Punsko Žolinėje gėrėjomės kūrybiškumu
Bendruomenė „Daukšaičių pušynėlis“ dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės Tarptautinių programų projektuose ir gavę 1 400 eurų finansinę paramą sėkmingai vykdo tęstinį projektą „Kalendorinių švenčių tradicijos Daukšaičių ir Punsko lietuvių bendruomenėse“. Tuo siekiama susipažinti su Punsko kalendorinių švenčių tradicijomis ir pasisėmus vertingos patirties sėkmingai organizuoti analogiškas šventes Daukšaičiuose.
Praėjusiais metais daukšaitiškiai kartu su Dovilų folkloro ansamblio „Lažupis“ nariais džiaugėsi Punsko Oninių švente, o šiais – garsiąja Žoline. Tiek daukšaitiškiai, tiek Dovilų folkloro ansamblio „Lažupis“ nariai tokioje šventėje dalyvavo pirmą kartą, todėl gilios punskiečių Žolinės tradicijos sujaudino visus.
Labiausiai sudomino didingi, javų ir daržų derliumi susirinkusiųjų akis traukiantys vainikai. Pasirodo, kasmet Punsko aplinkinių gyvenviečių ir svečių iš Lietuvos sukurti derliaus vainikai yra sudėliojami prie katedros įėjimo ir šv. Mišių pradžioje iškilmingai šventinami. Sujaudino didžiulis dėmesys tų vainikų kūrėjams – kunigas garsiai įvardijo visus autorius ir tik tuomet šventino pačius vainikus. Taip pat pašventintos puokštelės tikinčiųjų rankose. Šv. Mišių pabaigoje vyko iškilminga ir stulbinamai ilga procesija. Gėrėjomės įspūdingu Dovilų vainiku, kuris puikavosi prie pat katedros durų ir didžiavomės išgirdę garsiai įvardintą savo rajono kampelį. Mes, daukšaitiškiai, Punsko Žolinės šventei taip pat vežėme du vainikus ir derliaus girliandą.
Šventės išvakarėse vyresnio amžiaus daukšaitiškiai prisirinko javų, nevystančių žolynų ir šalia bendruomenės patalpų kantriai komponavo žolynų ir javų derliaus vainikus. Tačiau tik nuvykę į šventę supratome, kad dar ne viską padarėme – nežinojome, kad ant vainiko turi būti vietovės užrašas, nesitikėjome, jog toks didelis dėmesys bus skiriamas jų pristatymui ir procesijai. Kunigas, pastebėjęs mus, nešančius vainikus be pavadinimo, suskubo paklausti, iš kur esame atvykę ir po procesijos visiems sugrįžus į katedrą buvo paskelbta, jog dar yra atvežta daugiau vainikų iš Lietuvos, iš Klaipėdos rajono. Tai mus labai sujaudino, nors palyginus su kitais, mūsų vainikai atrodė kukliai. Ir supratome, kad ne dydis yra esmė, o troškimas dalyvauti bendroje kūrybinėje veikloje, puoselėti gilias šventės tradicijas, įgyvendinti organizatorių idėjas.
Po šv. Mišių suskubome į tarptautinį, dešimtąjį, folkloro festivalį „Išaudžiau drobelę“, kuriame tarp gausybės kolektyvų jaudinančią programą parodė ir Dovilų folkloro ansamblis „Lažupis“ (vadovė Lilija Kerpienė). „Lažupio“ garsi ir aiški žemaitiška tarmė privertė suklusti net ir nuo karščio pavargusius žiūrovus.
Po apdovanojimų, nuoširdžių sveikinimo ir padėkos žodžių, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė pakvietė mūsų bendruomenės narius ir folkloro festivalio dalyvius į kavinę „Ranča“ prie šventinio pietų stalo. Kaip ir visada, punskiečiai visus maloniai nustebino gausiomis vaišėmis, atsakingu organizavimu.
Pietaujant turėjome galimybę susipažinti su kitų kolektyvų nariais, išgirsti apie vykdomus projektus bei tuo pačiu aptarti tolesnio daukšaitiškių ir Punsko lietuvių bendradarbiavimo viziją. Ateities planai abiem bendruomenėm buvo priimtini, tad belieka laukti kitų metų ir siekti planus paversti tikrove.
Alma VANAGIENĖ
Bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ pirmininkė
