Rankinių nėrimas gargždiškei – meditacija
Nė dienos be vąšelio rankose tarp įvairių spalvų rafijos kamuoliukų – taip galima apibūdinti gargždiškės Nijolės Katkienės pomėgį nerti rankines. Laisvalaikį po darbo Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje rankdarbiams skirianti Nijolė jas dovanoja draugėms, giminaitėms, o rankinių nėrimo galėtų pamokyti tuo susidomėjusias moteris ir vaikus.
„Pradėjau nerti būdama 9-erių. Pirmą rankinę iš baltų iriso siūlų su špagatu nusinėriau 16 metų. Penktokė nusinėriau sijoną, o 7 klasėje sijoną pati pasisiuvau. Megztukai irgi buvo mano pačios megzti. O nerti išmokau iš mamos, kuri visą gyvenimą buvo rankdarbių mėgėja – nėrė, mezgė, siuvinėjo“, – pasakojo N. Katkienė.
Pomėgiui laiko moteris rado ir augindama vaikus. Raštai tada buvo įmantresni, smulkūs, o siūlų pasirinkimas gana ribotas. Gyvendama Plungėje, kaip ir kiti plungiškiai, išmoko siūti įvairias rankines – tada jos daugeliui buvo pragyvenimo šaltinis. Prieš 15 metų Nijolė vėl prisiminė savo patirtį, tačiau odinių rankinių siūti nebepradėjo. Pamačiusi iš virvelių nertas rankines pirmiausia prinėrė takelių, kilimėlių, kuriuos dovanojo draugėms. Dukra pasiūlė Vilniuje nunešti į parduotuvę, o gautas lėšas skirti vėžiu sergantiems vaikams. Nunėrusi pirmą rankinę anūkei, Nijolė suprato, kaip gali pradžiuginti sunkios ligos kamuojamas mergaites ligoninėje ir joms dovanojo savo rankų darbo rankinių. Mažiesiems ligoniukams buvo skirti ir jos, ir mamos nertos kojinės, šalikai. „Nėrimas – puiki pirštų mankšta. O gyvenu aš siūlų karalijoje“, – šypsojosi moteris, primezgusi anūkams ir liemenių, ir megztinių. Vis dėlto didžiausią malonumą teikia kūrybos reikalaujantis rankinių nėrimas.
„Rankinės – mano gyvenimo meilė. O nėrimas – meditacija“, – šypsojosi N. Katkienė, rodydama iš rafijos, natūralaus pluošto medžiagos, nertas rankines, kurios skirtingų formų, spalvų, dydžio. Nėra nunėrusi dviejų vienodų. Išskirtinumo joms suteikia ir detalės – kūrybiškai moteris rankinėse panaudojo vyriškus natūralios odos diržus. Įgyvendinti šią idėją jai padėjo gargždiškiai verslininkai Stasė ir Valerijus Kazlauskai ir siuvėja Vaida Šarkauskienė. Kadangi Nijolė neturi įrankių, kuriais galėtų tvirtinti diržus kaip rankinių rankenas, šį darbą su malonumu patiki profesionalams.
Dovanojimą malonumu vadinanti gargždiškė savo rankų darbo kūrinius kiekvienai draugei, mylimiausioms giminaitėms parenka pagal jų stilių, atitinkamai parenka ir rankeną: arba odinio diržo, arba natūralią iš rafijos.
Dukros prikalbinta feisbuke Nijolė pasidalijo kelių savo rankinių nuotraukomis. Susidomėjimas per valandą nustebino. „Turėčiau mesti darbą, jei norėčiau nerti pardavimui“, – juokėsi Nijolė. Tačiau visoms, kurios norėtų nusinerti sau, ji siūlo savo nemokamas pamokas – tam skirtų kelis vakarus po darbo. „Tereikėtų atsinešti savo vąšelį. Aš neriu 7 dydžio plastikiniu ergonominiu. Žinoma, galima nerti iš kitų siūlų, nes rafija nepigi. Vienai rankinei reikia 10–12 kamuoliukų, tad kainuoti gali 40–50 eurų“, – sakė moteris.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
