Rožynas pražys pirmajam „Senjorų dvaro“ gimtadieniui

„Senjorų dvaro“ pirmąjį gimtadienį birželio pabaigoje skelbs žydintis rožynas, trykš fontanas. Prie unikalaus globos namų pastato praėjusią savaitę pasodinta apie 340 rožių. „Neskaičiuojame lėšų – norime, kad mūsų įstaigos žmonėms čia būtų gera, kad jie būtų patenkinti. Tuo pačiu prisidedame prie miestelio grožio puoselėjimo“, – kalbėjo privačių globos namų šeimininkas Antanas Kontautas.

Kunigas V. Daujotis: „Globos namai – naujausia įstaiga Vėžaičiuose. Joje atlieku kunigiškas pareigas, bet man malonu dalyvauti ir rožyno sodinimo talkoje. Jis papuoš ir mūsų miestelį.“ Verslininkas A. Kontautas (iš dešinės): „Esu laimingas, įkūręs „Senjorų dvarą“, kad čia pagyvenusieji gali maloniai leisti senatvę. Su direktore Kristina Zakariene stengiamės, kad paslaugos būtų kokybiškiausios.“

Šimtai žiedų pirmajai sukakčiai

Beveik metus šiuolaikiškai įrengtuose privačiuose globos namuose „Senjorų dvaras“ Vėžaičiuose teikiamos socialinės globos paslaugos. Jų įkūrėjas verslininkas A. Kontautas patikino esąs laimingas, kad čia senatvės dienas maloniai leidžia pagyvenę žmonės. „Norime, kad jie jaustųsi kaip namuose – investuojame į aplinkos tvarkymą. „Senjorų dvaras“ turi būti patrauk­lus ne tik mūsų žmonėms, bet ir miestelio gyventojams, svečiams. Norime prisidėti prie miestelio grožio puoselėjimo – tai visuotinė investicija į Vėžaičių aplinką“, – dėstė A. Kontautas, praėjusį trečiadienį darbavęsis kartu su darbuotojais ir talkininkais vaizdingame Skinijos slėnyje rengiamame rožyne. Verslininkas prisipažino, kad čia jaučiasi puikiai ir juokavo, kad tikriausiai jis čia gimęs praėjusiame gyvenime. O žinią Vėžaičiuose įrengti globos namus jam pasiuntęs Aukščiausiasis…

Taigi šis projektas – „Senjorų dvaro“ šeimininko sumanymas. Pamatęs Latvijoje, Rundalėje, karališkus rūmus supantį įspūdingą rožyną, jis nusprendė, kad Vėžaičiuose turėtų būti bent miniatiūrinis. „Prie visų dvarų žydėjo rožės, mūsų pastatas – Vėžaičių dvaro ansamblio dalis, kultūros paveldo objektas, skleidžiantis praeities dvasią, – kalbėjo A. Kontautas. – Rožynas skleis žinią apie metus gyvuojančią mūsų įstaigą, joje esančią gerą aurą – stengiamės savo gyventojus apgaubti šiluma ir meile. Ir vėžaitiškiams bus malonu šioje grožio salelėje – galėsime nuskinti ir padovanoti rožę jos užsigeidusiam lankytojui. Tik vestuvininkai čia nesifotografuos.“

Prisideda prie grožio puoselėjimo miestelyje

Pasak A. Kontauto, tvarkyti erdvią teritoriją prie „Senjorų dvaro“ paskatino ir kurmiai, išrausę šimtus kauburėlių. „Gindamiesi nuo jų uždėjome tinklelį, plėvelę ir pasodinome rožes“, – atskleidė pašnekovas. Iš viso sužydės 340 kerelių, kurių vienas kainavo 7,5 euro. Beje, karališkas gėles pirko Latvijoje, nes ten, anot verslininko, gilios rožių auginimo tradicijos, todėl neabejojo dėl jų kokybės. „Daug lietuvių ten perka rožes“, – patikino pašnekovas. Vaizdingame Skinijos slėnyje įveistame rožyne su dailiais takeliais ne tik skleisis prabangių gėlių aromatas, bet ir gaivins fontanas.

A. Kontautas prasitarė, jog įgyvendinęs rožyno projektą ketina prašyti rajono Savivaldybę, kad išnuomotų kitapus pastato esantį sklypą. Jame suplanavęs įrengti amfiteatrą, kur vyktų koncertiniai pasirodymai, susibūrimai – ne tik globos namų kolektyvo, bet ir miestelio bendruomenės. Šiai idėjai įgyvendinti verslininkas nepagailės lėšų.

Tarp talkininkų – parapijos kunigas

Gausiame talkininkų būryje buvo ir Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Viktoras Daujotis, kartu su kitais atlikęs žemiškus darbus. „Esu oficialus savanoris, labai smagu padirbėti, – linksmai ištarė jis. – Globos namai – naujausia įstaiga Vėžaičiuose. Malonu, kad savininkas Antanas pakvietė pašventinti juos. Pagalvojau, jog bendradarbiavimas neturėtų būti vien tik šventinis, todėl tęsiu nuoseklią veiklą – mane priėmė į savanorių gretas. Per gavėnią su globos namų gyventojais giedojome Kalvarijų kalnus. Vyresnieji pamaldūs, jiems malonu prisiminti, kas yra malda. Planuojame su gyventojais ir darbuotojais gegužines pamaldas. Po to rinksimės bažnytėlėje – ateis, kas galės. Vyresni žmonės nori pasikalbėti, bendrauti. Esu dėkingas, kad turiu tokią galimybę, o ji atsirado, kai pasiskiepijau. Taigi kviečiu visus skiepytis ir pagreitinti išėjimą iš pandeminės situacijos“, – ragino kunigas Viktoras. Jis pridūrė, kad Antanas ne tik kuria gražią aplinką prie globos namų, bet ir padovanojo virtuvinių baldų komplektą parapijos bendruomenės namams, už kuriuos taria nuoširdų ačiū.

A. Kontautas pasidžiaugė, jog kunigas Viktoras – šiltai bendraujantis dvasininkas. „Savo kelyje žmogus dažnai susiduria su oficialumu. Atėjus į bažnyčią pas kunigą, jo turi būti kuo mažiau. Stengiuosi parapijoje kurti santykius kaip šeimoje. Šiuolaikinis kunigas turi sušildyti žmogų dėmesiu, draugiškumu“, – įsitikinęs V. Daujotis.

Pirmosios patirtys – per pandemiją

„Visi mūsų gyventojai nori pamatyti savo artimuosius, tačiau nepasiskiepijusiems galimybės nėra, – kalbėjo „Senjorų dvaro“ direktorė Kristina Zakarienė. – Jie braukia ašaras matydami, jog lanko kitus. Konsultuojame, kalbiname, kad skiepytųsi, tačiau sprendimą priima jų vaikai. Prievartos skiepytis nėra.“

„Ne visi gyventojai supranta, kodėl jie nesulaukia artimųjų, kurių labai ilgisi“, – sakė socialinė darbuotoja Kristina Masiulienė.

Praėjusią savaitę globos namuose buvo įsikūrę 16 gyventojų, o vietų – 45. Tačiau situacija keičiasi – vieni atvyksta, kiti išeina… Gyvenimo saulėlydyje viskas labai trapu. Čia dirba 11 darbuotojų.

Pasak K. Zakarienės, dauguma čia įsikūrusiųjų – Klaipėdos rajono ir miesto gyventojai. „Stokojantieji kreipiasi į rajono Savivaldybę, kad skirtų paramą. Jų išlaikymui skiriama nuo 500 iki 800 eurų per mėnesį. Taigi nedaugeliui tenka mokėti papildomai“, – patikino direktorė.

Nelengvi pirmieji metai „Senjorų dvarui“. „Pandemija atsiliepė mūsų įstaigos veiklai, – atskleidė A. Kontautas. – Bet mes su Kristina stengiamės, kad būtų teikiamos kokybiškiausios paslaugos. Neskaičiuojame centų, kad tik mūsų žmonės būtų patenkinti, jaustųsi kaip namuose. Mūsų kaina adekvati (nuo 1 200 eurų – aut. pastaba) – valstybės reikalas, kad nedidelės pensijos, pašalpos, bet ir jos dabar sparčiai kyla – nepalyginsi, kas buvo prieš dešimtmetį ar anksčiau. Mes dar tobulėsim ir tikiu, kad ateis diena, kai lauks eilė norinčiųjų patekti į mūsų įstaigą.“

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.