Šaltas ir vėlyvas pavasaris sklaido ūkininkų optimizmą

Nuo gamtos sąlygų priklausantys augalininkystės ūkius puoselėjantys ūkininkai nesiryžta prognozuoti šiųmečio derliaus. Antras sausas pavasaris gero nežada, o šiemet ir vėlyvas, ne visus nuteikia optimistiškai.

Pabaigtuvės vėlavo
„Sklandi sėja šį pavasarį, bet neprisimenu, kad mūsų ūkyje ji būtų nusitęsusi į gegužės mėnesį, – kalbėjo daupariškis ūkininkas Rytis Kernagis, vakar pasėjęs paskutinį miežių lauką. – Agronomų teigimu, geriausia pasėti iki gegužės, nes vėliau derlius mažėja. Bet tai paaiškės rudenį.“
Šaltas ir vėlyvas pavasaris optimistiškai nenuteikia. Ūkininkas kalbėjo, kad prieš kelerius metus kovo pabaigoje sėjo žirnius, o šiemet tik balandžio viduryje galėjo į dirvą įvažiuoti. Šį pavasarį R. Kernagis pasėjo 200 hektarų vasarinių kultūrų – pupų ir miežių.
Prieš metus pabandęs juostinę sėją, šią technologiją taikė ir dabar. „Sėjos laikotarpiu beveik nelijo – tradiciškai sėjant laukai dulkėtų, o juostine sėjamąja sėklą beriant į nejudintą žemę išsaugoma drėgmė. Šį sausą pavasarį tai ypač naudinga technologija, nes dar porą savaičių nenumatoma lietaus“, – dėstė naujovių nevengiantis R. Kernagis.
Jis ir žiemkenčius pasėjo juostine sėjamąja – iš viso 300 ha. „Pernai žieminiai kviečiai atrodė geriau nei šį pavasarį – pasėliai sunkiai kyla, nes neįšyla dirva, – palygino R. Kernagis. – Lengvesnėse žemėse dėl temperatūros kontrastų kai kur pasėliai išnyko.“

Tiki biologinių preparatų nauda
Pasak ūkininko Giedriaus Lapinsko iš Girininkų kaimo, šį pavasarį viskas savo laiku: balandį pasėjo pupas, vasarinius kviečius, pabaigė ir miežius. „Tuoj pražys rapsai“, – sakė jis. Ūkininko nuomone, šis pavasaris labai palankus sėjai. Dirbo be pertraukos, netrukdė lietus, o drėgmės užtenka. „Gera pradžia – pusė darbo“, – linksmai apibendrino G. Lapinskas.
Šiame ūkyje ankstesniais metais išbandytus biologinius preparatus taikė ir per šią sėją. „Turiu modernią sėjamąją ir galėjau kartu su sėkla ir mineralinėmis trąšomis įterpti ir juos. Biologiniai preparatai padeda augalams įsisavinti iš dirvožemio maisto medžiagas. Ateityje, matyt, galėsime ekologiškiau ūkininkauti“, – dėstė G. Lapinskas.
Neariminis žemės dirbimas šiame ūkyje – įprasta technologija: penkerius metus ji taikoma. Ūkininko teigimu, neapverčiant dirvos, o tik supurenant viršutinį sluoksnį, palankesnės sąlygos mikroflorai.

Žiemkenčiai peržiemojo, bet…
G. Lapinskas patenkintas, kad gerai išsilaikė žiemkenčiai – gražiai atrodo žieminių kviečių pasėliai. Ūkininkas apgailestavo, kad dėl neapdairumo dalis žieminių rapsų išnyko ir teko atsėti.
Vieno stambiausių rajone augalininkystės ūkio Venckuose šeimininkas Tomas Balčėnas kalbėjo, kad pavasario sėja šiek tiek vėlesnė, o žiemkenčiai gerai išsilaikė, tik rapsai silpnoki. „Tačiau dėl šilumos stygiaus sustojo žiemkenčių vegetacija, neįšyla žemė“, – pastebėjo ūkininkas.
Pirmąsias kultūras – 60 ha pupų ir 50 ha žirnių jis pasėjo pirmiausia. Vasarinius kviečius – 160 ha planavo baigti gegužės pradžioje, o mėnesio pabaigoje, kai įšils žemė, bers grikius arba kukurūzus. „Antras pavasaris toks šaltas, mažai kritulių – trumpalaikis lietus tik sudrėkina žemę, bet drėgmės stygiaus dar nėra. Visgi kai kur priesmėlyje jau gelsta apatiniai lapeliai“, – atskleidė ūkininkas.
„Dėl žiemkenčių skundų nesulaukėme. Kai yra bėdų, ūkininkai skambina, kad gautų paramą, kompensaciją, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė. – Ūkininkai vangiai draudžia savo pasėlius, nes didelės draudimo sumos, bet žalą atlygina dėl iššalimo, liūčių, krušų – tokių stichijų retai pasitaiko.“

Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo