Seimas pritarė pasiūlymams aiškesnei paviršinio vandens naudojimo tvarkai nustatyti
Ketvirtadienį Seimas pritarė, kad išgaunantiems 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio nuo 2024 m. būtų įteisinta privaloma registracija paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše. Iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaita taip pat bus privaloma nuo 10 m3. Registruotis, kad naudoja vandens išteklius, turės ir mažosios hidroelektrinės.
„Esame apsaugoję požeminius vandenis, bet tokiu pat režimu neapsaugoję paviršinių vandenų. Iš Europos Komisijos sulaukdavome priekaištų, kad neturime bendros informacijos apie paviršinio vandens paėmimą. Nuo šiol turėsime visus duomenis apie vandens išteklius tiek požeminius, tiek paviršinius. Be to, suvienodinamas požeminio ir paviršinio vandens naudojimo reglamentavimas, sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui, nes ypač sausrų metu jie pažeidžiamiausi“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, sunaudojantiems nuo 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens, registravimo procedūra supaprastinta ir administracinė našta minimali – reikės užpildyti formą ir kitą dieną jau bus galima kišti žarną į tvenkinį.
Aplinkos ministerijos parengti Vandens ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų pakeitimai leis tausoti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius, užtikrinti, kad paviršinio vandens išgavimas ir naudojimas netrikdytų paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo, pagerinti vandens telkinių būklę.
Paviršinio vandens naudotojų registravimas suteiks galimybę identifikuoti visus paviršinio vandens naudotojus, sunaudojančius 10 m3 per parą ir daugiau vandens. Turint šią informaciją esant poreikiui būtų galima nustatyti aplinkosauginius apribojimus arba papildomas paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis telkinio, su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir vandens kokybei.
Registracija neprivaloma, jei sunaudojama mažiau kaip 10 m3 per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, naudojamas vanduo iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype, paviršinio vandens telkinio vanduo naudojamas ekstremalių situacijų metu arba gaisrams gesinti.
Tais atvejais, kai asmeniui išduotas TIPK ar taršos leidimas su specialiąja dalimi ,,Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“, siekiant nedidinti administracinės naštos asmenims, jau naudojantiems paviršinį vandenį ir turintiems leidimus, jei leidime esančių duomenų pakanka registracijai, numatoma, kad juos į paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąrašą įrašys Aplinkos apsaugos agentūra.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. taip pat nustatoma prievolė mokėti mokestį už sunaudotus gamtos išteklius (paviršinį vandenį) sunaudojant 100 m3 per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.
Paviršinio vandens naudojimo apmokestinimas paskatins tausų vandens naudojimą arba privers ieškoti kitų ekonomiškai palankesnių sprendimų, pavyzdžiui, mažinti naudojamo vandens kiekį, keisti paviršinio vandens naudojimą sausrų metu požeminio vandens ištekliais arba surenkamu lietaus vandeniu.
Siekiant atkurti upių vientisumą, numatoma įteisinti prievolę pašalinti iš vandens telkinių užtvankas, užtvankų liekanas, slenksčius ir kitas žmogaus sukurtas kliūtis, jeigu jos neteikia visuomenei naudos, neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojamos laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ir šiuos objektus rekonstruoti neekonomiška. Dėl upėje įrengtos užtvankos ar jos liekanų atsiranda reikšmingi pokyčiai patvenktoje upės dalyje, pablogėja upės ir jos intakų ekologinė būklė.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatoma pareiga užtvankų savininkams, valdytojams ar naudotojams įrengti užtvankose ar greta jų žuvų pralaidas, numatant 3,5 metų parengiamąjį laikotarpį. Per šį laikotarpį bus rengiamos paramos priemonės iš ES lėšų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos programos lėšų, ieškoma ir kitų finansavimo galimybių. Kaip vieną iš galimų finansavimo šaltinių numatyti mokesčio, kurį nuo 2024 m. mokėtų registruoti paviršinio vandens naudotojai už sunaudojamą vandenį, lėšas skirti žuvų pralaidų įrengimo išlaidų padengimui ar daliniam kompensavimui.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis šiuo metu Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros būklės kriterijų.
