Seimas pritarė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos projektui

Seimas pritarė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms(projektas Nr. XIVP-1302(3) ir lydimojoSveikatos sistemos įstatymo pataisoms(projektas Nr. XIVP-1303(2), kuriais sudaromos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformosteisinės prielaidos.

Pristatydamas siūlomus pokyčius sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėstė tai lėmusius argumentus: „Pernelyg didelis šeimos gydytojų darbo krūvis, per mažai dėmesio ligų prevencijai, konkrečiam paciento atvejui. Mes turime puikius medikus, bet su gydymo įstaigų valdysena yra tikrai negerai. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ir toliau pernelyg sutelkta į ligonines.“

Ministras pažymėjo, kadšiais teisės aktų pakeitimais siekiama sukurti regioninę, funkcinę sveikatos priežiūrą, siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros organizavimo, koordinavimo tarp skirtingo lygio sveikatos priežiūros įstaigų bei paslaugų poreikio planavimo; išvystyti bazines – dažniausiai gyventojų naudojamas ambulatorines ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėse (per kuriamus sveikatos centrus ), siekiant sugrąžinti pacientus į savivaldybes–  spręsti nesudėtingas sveikatos problemas kuo arčiau namų.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintanauja– stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka. Tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama pacientams dėl ūmios ligos, ūmios klinikinės būklės, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas, kuris negali būti atliekamas ne stacionaro sąlygomis.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir jų išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais:

1) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumu pacientams;

2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų profilių grupes nustato Vyriausybė);

3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams;

4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą.

Nurodytų kriterijų reikšmes nustatoVyriausybė. LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa. Jis tvirtina ir minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus.

Už Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1302(3)balsavo 72, vienas buvo prieš, susilaikė 6 parlamentarai.

Sveikatos sistemos įstatyme detaliai reglamentuojamas stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas ir pacientų pavėžėjimas, kuris gali būti savivaldybių ar valstybės lygmens.

Pacientų pavėžėjimo organizavimas ir teikimas apima specializuotą ir nespecializuotą pacientų pavėžėjimo paslaugas:

1) specializuota pacientų pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai transportuojamam pacientui reikalinga asmens sveikatos priežiūra;

2) nespecializuota pacientų pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai transportuojamam pacientui nereikalinga asmens sveikatos priežiūra.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjais gali būti pacientai, kurie dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) ar dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos galės būti teikiamos nuo 2024 m. liepos 1 d.

Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-1303(2) pritarė 70, prieš buvo 6, susilaikė 9 Seimo nariai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių