• 29 lapkričio, 2021
|

Skamba pavojaus varpai: rajone jaučiamas pedagogų trūkumas. Ieškoma lėšų išeitinių išmokų poreikiui tenkinti

Į mokyklas vilioti jaunus mokytojus pasitelkiant kelionės išlaidų kompensaciją jau nepakanka – didėja specialistų poreikis, nors kandidatų eilės nesidriekia. Pensinį amžių pasiekę pedagogai palaipsniui palieka švietimo sistemą dėl nuovargio ar sveikatos, tačiau jie nerimauja, kokio dydžio išeitinę išmoką gaus, nes biudžete vėl trūksta pinigų. Kitų savivaldybių pavyzdžiai rodo, jog pritraukti jaunus pedagogus gali steigdami stipendijas ar suteikdami gyvenamąjį būstą.

Gresia mokytojų deficitas

Kaip „Bangai“ komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Jurevičienė, šiemet iš mokyklų išeina 28 pedagogai, iš kurių 24 – pensinio amžiaus. Didžiausias trūkumas yra matematikos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų, ikimokyklinio ugdymo, pradinių klasių, lietuvių ir rusų kalbų specialistų. Daugiausia pedagogų rajone yra 55–59 metų amžiaus – tokių net 132. 60–64 metų kategorijoje yra 85 mokytojai, todėl tai signalas, kad ateityje gali grėsti dar didesnis pedagogų trūkumas.

Išeinančiam iš mokyklos specialistui pagal darbo stažą vienoje švietimo įstaigoje priklauso 2– 6 mėnesių išeitinė išmoka. G. Jurevičienė pristatė, kad švietimo įstaigos Švietimo ir sporto skyriui pateikė paraiškas dėl kiek daugiau nei 132 tūkst. eurų lėšų poreikio, o iš valstybės biudžeto buvo gauta apie 40 tūkst. eurų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistė Skaidra Preibienė, dirbanti švietimo įstaigų lėšų planavimo, perskirstymo klausimais, pridėjo, jog pagal tai, kiek skyrė valstybė, neužtenka išeitinėms išmokoms, nes Savivaldybei skirta tik apie 30 proc. lėšų. „Planuojama ieškoti lėšų iš Savivaldybės biudžeto, kad būtų pilnai padengtas poreikis. Konkretūs skaičiai bus aiškūs po Tarybos sprendimo“, – kalbėjo specialistė.

Mokykloje laukiami ir studentai

Agluonėnų pagrindinės mokyklos direktorė Rima Gabalienė „Bangai“ teigė, kad iš mokyklos pagal optimizacijos planą, kada gali gauti didesnę išeitinę išmoką už 6 mėnesius, išeina 3 pedagogai, tačiau palikti įstaigą ruošiasi 4. Visgi nuotolinis mokymas neturėjo paskatinti išeiti iš mokyklos. „Mokykloje nėra problemų skaitmeninių technologijų atžvilgiu. Visi yra gabūs, baigę mokymus, nors dar turi planų įvaldyti visas „Moodle“ funkcijas, bet per vaizdo pamokas nebūdavo jokių problemų. Tėvai džiaugėsi, dėkojo ir po pirmojo karantino laikotarpio, ir dabar“, – minėjo R. Gabalienė.

Kalbėdama apie specialistų paieškas R. Gabalienė minėjo, jog pradinių klasių mokytoją buvo rasta konkurso būdu, bet vėl bus skelbiamas konkursas, nes pedagogei jos darbovietė pasiūlė geresnes sąlygas, todėl liko. „Lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojų ieškau savais kanalais, nes pamokų kam yra 2, 4 ar 6 – konkursą skelbti atrodo juokingai. Didžiausia problema bus vadybinė – išlaikyti savo mokytojus ir pritraukti naujus“, – akcentavo mokyklos vadovė.

Pasak R. Gabalienės rajone pasiteisino tvarka mokėti mokytojams už kelionės išlaidas iki darbo. „Pavyzdžiui, į mokyklą atvažiuoja mokytojas fizikas iš Plungės, kelionė yra apmokama, turi vieną laisvadienį pagrindinėje darbovietėje, tad važiuoja su malonumu pas mus“, – minėjo direktorė.

Anot Agluonėnų pagrindinės mokyklos direktorės, įstaigoje laukiami ir pedagogikos studentai: „Mes esame sėkmingai užauginę daug matematikų mokykloje, o kai skelbėme skelbimą pradinių klasių mokytojo paieškoms, buvo parašyta, kad bus sudarytos galimybės mokytis, studijuoti. Pedagogų trūkumas verčia tai daryti ir logika, nes jaunas specialistas yra įliejamas į kolektyvą. Mokykloje dirbti žmogus išmoksta tik dirbdamas.“

Išeina ir dėl nuovargio

Kretingalės pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Alčauskienė „Bangai“ teigė, kad išeina 4 pedagogai, o 3 yra pensinio amžiaus. „Žmonės tiesiog pavargo, darbas yra gana sunkus, ypač tas nuotolinis (mokymas – aut. pastaba)“, – minėjo vadovė.

Pasak J. Alčauskienės, jau turimi visi pedagogai, komplektas yra surinktas: „Mūsų įstaiga rajone yra geroje strateginėje vietoje, todėl mums nėra problema susirasti pedagogų. Jeigu nebūtų kelionės kompensacijų išlaidų, tikrai trūktume specialistų, motyvuotų rinktis rajoną.“

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis sakė, kad iš įstaigos vienas žmogus išeina dėl sveikatos, kita pedagogė – dėl pensijos, o trečioji dėl nuovargio švietimo sistemoje.

Anot direktoriaus, kelionės išlaidų kompensavimas yra gera paskata, tačiau niekas negali kompensuoti laiko sąnaudų keliaujant į darbą ir iš jo. „Kuo tolyn, tuo kiekvienais metais situacija dėl mokytojų atrankos tampa vis sudėtingesnė – nelabai turime iš ko pasirinkti“, – akcentavo gimnazijos vadovas.

Įdirbis yra skirtingas

Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje 42 metus dirbusi ir šiemet ją paliekanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui bei rusų kalbos mokytoja Violeta Petrošienė teigė, kad buvo seniai apsisprendusi, jog dirbs iki 65-erių metų. „Yra laikas ateiti, yra laikas išeiti. Manęs dažnai klausia, ką tu veiksi? Nelabai kas tikėjo, kad aš priimsiu tokį sprendimą, kad juokauju ar šiaip kalbu. Tai  visada atsakau, kad aš gyvensiu, nes nežinau, kas yra gyventi be mokyklos“, – dalijosi šiuo metu atostogaujanti pedagogė.  Nuo rudens jau nebedirbdama mokykloje ji viliasi daugiau laiko skirti sau, sveikatai, pomėgiams.

Svarstydama apie išeitinės išmokos dydį mokytoja kalbėjo, jog žmogaus darbas turi yra įvertintas. „Lėšų niekada nebūna, vėliau jos staigiai atsiranda. Arba jeigu jau visiems nuspręsta lygiavos principu, tai tada būtų gerai, kad visiems išeinantiems vienodai išmokėtų, bet nemanau, kad tai būtų teisingas principas, nes žmonių įdirbis yra skirtingas“, – analizavo specialistė.

Pasak jos, tik būdama pensijoje ir dirbdama suprato, kas yra gyventi ne nuo algos iki algos. „Aš prieš dvejus metus pajutau, kad viskas yra tvarkoje – gali išvažiuoti, kažką aplankyti, sau leisti nusipirkti. Būdavo, reikėjo paskaičiuoti, nes dvi dukras auginau, visko reikėjo“, – mintimis dalijosi V. Petrošienė.

Apie svarstymą išeiti iš švietimo sistemos „Bangai“ kalbėjo Agluonėnų pagrindinėje mokykloje ir Dovilų pagrindinės mokyklos Šiūparių skyriuje dirbanti Birutė Adelė Studencova. „Dar visai nenusprendžiau, bet gal ir išeisiu, dar kol kas dirbu, atostogauju. Lyg svarstau  išeiti, bet negalutinai nusprendžiau, žiūrėsime, kiek bus mokinių mokykloje“, – kalbėjo istorijos mokytoja.

Visgi pastaruoju metu labai sumažėjo krūvis – jei liktų, turėtų keletą pamokų Agluonėnuose, o Šiūpariuose nebeliko klasių komplektų, kam galėtų mokyti. „Labai jau daug metų dirbta, tai planuoju, kad reikia išeiti ir skirti kažkiek laiko sau“, – teigė B. A. Studencova.

Pasak mokytojos, rudenį sukaktų penkiasdešimt metų, kai dirba mokykloje. „Žinoma, išeinant visada yra liūdesys, bet viskam yra savas laikas – kažkada reikia užleisti jaunimui darbo vietas“, – kalbėjo B. A. Studencova.

Siūlo net butus

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Šliogerienė „Bangai“ kalbėjo, jog pritraukti jauną pedagogą yra nelengva. „Klaipėdos miesto savivaldybė, skatindama jaunimą dirbti pedagoginį darbą, dalinai apmoka perkvalifikavimo studijas. 2020 m. 12 pedagogų buvo kompensuotos perkvalifikavimo studijos į ikimokyklinio ugdymo mokytojus. Apie 100 pedagogų nemokamai persikvalifikuoja Vytauto Didžiojo universitete pagal ES projektą“, – minėjo darbuotoja.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Aistė Pranculienė teigė, kad yra taikoma Jaunų specialistų pritraukimo programa. Pavyzdžiui, suteikiamas dalinis studijų finansavimas, vienkartinė išmoka kelionės išlaidoms sesijos metu ar persikėlimo išlaidoms dalinai kompensuoti trūkstamų specialybių mokytojams. Pedagogai tai pat yra skatinami persikvalifikuoti pagal trūkstamą specialybę, jiems suteikiama dalinė kompensacija. Savivaldybėje kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos, gali būti suteikiamas arba skiriamas Savivaldybės būstas, o didinant profesijos populiarumą kasmet suteikiamos 3 „Metų mokytojo“ premijos po 1 000 eurų.

Iš dalies panaši skatinimo sistema galioja ir Šiauliuose. Kaip informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė, kasmet yra įvertinami Metų mokytojai, vykdoma viešųjų ryšių akcija „Šiauliai – sėkmingos karjeros miestas“, įsteigtos skatinamosios stipendijos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos studentams ir kt.

Komentaras

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas MACIJAUSKAS:

– Pirma, žmonės užsitarnavo poilsį. Antra, mes nepasirūpinome, kad į šitą vietą ateitų nauji žmonės ir kad jų būtų paruošta daugiau. Tai buvo mūsų kaip Savivaldybės rūpestis. Iš kitos pusės manau, kad čia didžiulę įtaką turi karantinas, kuris praėjo, ir kai kam gal sunkoka dirbti nuotoliniu būdu. Jie tiesiog galbūt nepasitiki savo jėgomis – gali būti ir toks variantas. Mes negalime iš žmonių reikalauti, kad jie dirbtų savo poilsio laiku. Ateina žmogui laikas į poilsį išeiti, o jau mūsų rūpestis, ar sulaikyti juos, ar kalbėtis ir tartis, jei neužtenka mokytojų.

Aš visada kalbėjau, kad reikia mąstyti apie gyvenimo sąlygų sudarymą naujai ateinantiems pedagogams, gydytojams. Jeigu sudarysime sąlygas jauniems žmonėms ateiti, turėti, įsigyti, galų gale išsimokėtinai jiems susitvarkyti savo buitį, gyvenimą, tai jie čia ir ateis pas mus. Daugiausiai žmonės renkasi vietą ten, kur yra daugiau pramogų – jaunus žmones reikia privilioti gyvenimo sąlygomis. Tai yra mūsų Savivaldybės pareiga.

Manau, kad pirma reiktų žvalgytis į moksleivius, kurie būtų būsimi pedagogai. Turime apie tai kalbėti jau mokyklose, gimnazijose. Specialybė dažnai yra renkamasi gimnazijos paskutinėje klasėje. Ne nuo studentų reikia pradėti, nereikia subėgti į Vilnių ir prisikviesti, kurie čia galbūt gavę stipendiją atlėks, padirbs ir išlėks, o žmonės, kurių čia yra šaknys, mano supratimu, pakvietus atgal čia tikrai liktų.

Mokytojo prestižas yra pasiekiamas ne tik atlyginimu ar sąlygomis – prestižo turi siekti ir patys mokytojai. Norėčiau, kad prestižas būtų tada, kai visi bus tikri mokytojai, nes yra žmonių, kurie dirba tik už atlyginimą. Tai nėra meistras, o amatininkas. Žinoma, dauguma pedagogų yra tie tikrieji mokytojai. Manau, kad ši profesija yra prestižinė, tik kai kas bando ją nuvertinti.

Robertas MACIUS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių