Skiepai nuo COVID-19 ligos išgelbėjo 470 tūkstančių gyvybių Europoje, pranešė WHO/ECDC
Per trumpiau nei metus, skaičiuojant nuo vakcinacijos nuo COVID – 19 ligos pradžios išgelbėta 470 tūkst. 60 metų ir vyresnių žmonių gyvybių, ‒ pranešama šį penktadienį išplatintame jungtiniame Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro (WHO/Euro) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pranešime spaudai.
Pasak pranešimo, toks vakcinacijos veiksmingumo vertinimas atliktas 33 PSO Europos regiono šalyse. Į šį vertinimą neįtrauktos gyvybės, išgelbėtos skiepijant jaunesnius nei 60 metų žmones bei neįtrauktos gyvybės, išgelbėtos nuo netiesioginio skiepijimo poveikio sumažinusio infekcijos perdavimą.
„Mūsų regione COVID-19 nusinešė milžinišką mirčių skaičių, tačiau dabar galime kategoriškai teigti, kad be COVID-19 vakcinų, kaip priemonės suvaldyti šią pandemiją, daug daugiau žmonių būtų netekę gyvybės“, ‒ pranešime cituojamas PSO Europos regiono direktorius dr. Hansas Henri P. Kluge.
Jo teigimu, COVID-19 vakcinos yra šiuolaikinio mokslo stebuklas ir šis tyrimas rodo, kad vakcinos daro tai, ką pažadėjo: gelbėja gyvybes, siūlo labai aukštą apsaugą nuo sunkių ligų ir mirties. Kai kuriose šalyse, jei nebūtų vakcinų, mirčių skaičius būtų buvęs dvigubai didesnis nei dabar yra. Todėl labai svarbu, kad visos Europos regiono valstybės narės kuo greičiau pasiektų didelę vakcinacijos aprėptį tarp rizikos grupių žmonių. Šalys, kuriose skiepijama mažiau, turi ir toliau teikti pirmenybę tiems, kuriems gresia didžiausia rizika ir taip kuo greičiau apsaugoti pažeidžiamas grupes.
„Tačiau kartu su vakcinomis turi būti taikomos įvairios prevencinės priemonės, kad užsikrėtimo lygis būtų žemas ir visuomenė būtų atvira“, ‒ pažymėjo PSO Europos regiono direktorius dr. Hansas Henri P. Kluge.
Pranešime cituojama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorė, daktarė Andrea Ammon pabrėžė, kad „žemo skiepijimo lygio kai kuriose šalyse pasekmės šiuo metu pasireiškia perkrautomis sveikatos priežiūros sistemomis ir dideliu mirtingumu“. Ji ragina valstybes nares ir toliau sutelkti dėmesį į skiepijimo spragas, ypač tarp labiausiai pažeidžiamų asmenų ir tų, kuriems gresia didžiausia sunkios ligos rizika.
„Vis dar yra per daug asmenų, kuriems gresia sunki COVID-19 liga, kuriuos turime kuo greičiau apsaugoti. Netgi šalyse, kurios pasiekė gerą bendrą skiepijimo aprėptį, vis dar yra subpopuliacijų ir amžiaus grupių, kuriose vakcinacijos aprėptis išlieka mažesnė nei pageidaujama. Vyresnio amžiaus grupių skiepijimas ir toliau turi būti neatidėliotinas prioritetas, siekiant išgelbėti daugumą gyvybių ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais“, ‒ pažymėjo ECDC vadovė.
Pranešime pažymima, kad vakcinacija yra viena iš svarbių priemonių, reikalingų pandemijai pažaboti, tačiau viena ji neįveiks šios sveikatos krizės.
Reikia daugybės kitų priemonių, ribojančių viruso perdavimą. Jos yra būtinos siekiant padėti išlaikyti visuomenę atvirą, taip pat sumažinti spaudimą įtemptoms sveikatos priežiūros sistemoms ir sveikatos priežiūros darbuotojams, išvargintiems daugiau nei 18 mėnesių pandemijos priekinėje linijoje.
„Pirmiausia – pasiskiepyk. Skiepijimas gelbsti visų amžiaus grupių gyvybes“, – pranešime cituojamas PSO Europos regiono direktorius, dr. H. Kluge.
Pasak jo, „žinome, kad virusas klesti perpildytose, uždarose erdvėse, todėl taip pat turime laikytis žinomų priemonių, mažinančių plitimą, ypač dabar, kai šaltesnis oras verčia mus rinktis uždarose patalpose“.
„Kaukę dėvėkite sausakimšose, uždarose erdvėse, prisidenkite kosint ir čiaudint, laikykitės fizinio atstumo nuo kitų žmonių ir reguliariai plaukite rankas. Vėdinimas taip pat yra svarbus, todėl, jei tai saugu, atidarykite langą ar duris, kad patektų į patalpą gryno oro. Svarbu, kad sprendimų priėmėjai imtųsi šių priemonių ir kad visa tai darytume siekdami apsaugoti save ir kitus, net jei esame visiškai paskiepyti, nes, remiantis turimais įrodymais, vakcinacija labai sumažina viruso plitimą, bet negali visiškai jo sustabdyti“, ‒ pažymėjo PSO Europos regiono direktorius dr. H. Kluge.
Padarydami šiuos veiksmus savo kasdienybe, mes visi galime padėti sustabdyti infekciją ir viruso plitimą. Lygiai taip pat, kaip įprastai prisisegame saugos diržus vairuodami, turėtume pagalvoti, kaip nusiplauti rankas, dėvėti kaukę ar laikytis atstumo nuo kitų žmonių, kad apsisaugotume nuo infekcijos.
Pranešime pažymima, kad kol pandemija nesibaigs, šalys turi taikyti griežtas visuomenės sveikatos priemones, tokias kaip nemokami tyrimai, kontaktų atsekimas tam, kad būtų nutrauktos viruso perdavimo grandinės bei taip pat būtina skubiai susisiekti su visais prioritetinių grupių asmenimis dėl skiepijimo, kurie dar nėra pilnai paskiepyti.
Tyrime analizuoti 33 Europos šalių duomenys: Islandijos, Izraelio, Norvegijos, Maltos, Ispanijos, Suomijos, Airijos, Anglijos, Kipro, Portugalijos, Graikijos, Prancūzijos, Austrijos, Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Švedijos, Vengrijos, Lietuvos, Šveicarijos, Estijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Slovėnijos, Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos, Moldovos, Ukrainos ir Škotijos.
Parengė ULAC medikai pagal ECDC/WHO išplatintą pranešimą, kurią galima rasti ČIA
