Smurtas – ne vieno žmogaus tragedija, o visos visuomenės skaudulys

Kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje? Kur kreiptis pagalbos, jei patys susidūrėte su šia problema arba ją pastebėjote aplinkoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su bet kokia forma išreikštu smurtu, pasireiškusiu prieš moteris, vyrus ar vaikus, buvo galima išgirsti antradienį Gargždų „Minijos“ kino teatre vykusios konferencijos „Smurtas artimoje aplinkoje: nuo prevencijos iki pagalbos“ metu.
Konferencijoje – 6 pranešėjai
Į ją įvairių sričių specialistus, tarp kurių – psichologai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, pagalbos vaikams ir šeimos specialistai, pakvietė Gargždų socialinių paslaugų centras kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe, Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centru bei Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru. Konferencijoje nagrinėti aktualūs ir itin jautrūs klausimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje, jo prevencija, strategijomis bei pagalbos teikimu.
Atsigręžti į išties opią prob­lemą, apie kurią vis dar neišdrįstama pakankamai garsiai kalbėti, kvietė bei savo žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis dalijosi net šeši pranešėjai – smurto artimoje aplinkoje ir lyčių lygybės ekspertė ir VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro vadovė Jurgita Cinskienė, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė-Čarienė, taip pat – Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Veiklos ir reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja Laura Zaleskienė, Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas Darius Docius bei Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
Juos bei kitus konferencijos dalyvius pirmoji pasveikino renginį vedusi Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė, priminusi apie „Baltojo kaspino“ kampaniją, šiuo metu vienijančią per 60 šalių. Ši kampanija trunka 16 dienų – nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 10-osios – Žmogaus teisių dienos. Ja siekiama nutraukti vyrų smurtą prieš moteris ir mergaites bei paskatinti smurto aukas įvairiomis priemonėmis garsiai prabilti apie tai, ką jos išgyvena, bei išdrįsti kreiptis pagalbos.
Garsiai kalbėti apie visuomenės skaudulį, su kuriuo susiduria dažna šeima ar pora, ragino ir konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras bei Smurto artimoje aplinkoje komisijos pirmininkas Vytautas Butkus, anot kurio, dažnai mes nė nesusimąstome, jog smurtas, įvairios jo formos bei išraiškos – labai arti kiekvieno iš mūsų. Todėl jis ragino visus būti atidžius bei kritiškus ne tik aplinkinių, bet ir savo veiksmams.
Džiugdamasis šia konferencija ir turtinga jos programa, vicemeras dėkojo renginio organizatoriams, susitelkusiems dėl bendro tikslo.
Įvairių sričių specialistus subūrusia konferencija taip pat pasidžiaugė Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vedėja Iveta Gailienė. Jos teigimu, smurtas nėra vieno žmogaus tragedija, tai – visos visuomenės skaudulys, kurio pasekmes jaučiame labai ilgai. „Tikiuosi, kad ši konferencija bus mažas žingsnis didelių pokyčių politiniame ir kitame lygmenyje link“, – vylėsi vedėja.
Nuo prevencijos iki pagalbos
Vienas pirmųjų pranešimų – „Smurto santykiuose prevencija: kelias nuo tylos iki supratimo“. Jį po vaizdo įrašo, kuriame aptartas šiemet dešimtmetį minintis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kiek per tą laiką pasistūmėta, sprendžiant problemą, kokia reali situacija, skaitė R. Butkevičiūtė, pirmiausia paneigusi mitą, kad smurtą patiria tik moterys.
Anot jos, smurtaujama tiek prieš moteris, tiek prieš vyrus, o smurto formų yra pačių įvairiausių – fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis. Todėl esą itin svarbu suprasti, kaip atpažinti smurto ženklus, kaip padėti sau ir kitiems, bei kokios prevencinės priemonės gali būti taikomos.
Nemažai dėmesio pranešimo metu skirta seksualiniam smurtui bei jo prevencijai. Kalbant apie jį, didžiausia problema įvardyta tai, kad, nors visuomenė vis dažniau prabyla šia opia tema, daugelis aukų vis dar tyli iš baimės, gėdos ar nežinojimo, kur kreiptis pagalbos. Atpažinti šios formos smurtą esą nėra lengva, nes smurtautojai dažnai manipuliuoja aukomis, verčia jas jaustis kaltas.
Pranešėja pateikė daugybę pavyzdžių iš gyvenimiškų situacijų, kaip atpažinti vienokį ir kitokį smurtą, kaip svarbu laiku kreiptis pagalbos, nebūti vieniems.
O Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro vadovė J. Cinskienė kalbėjo apie apsaugą ir pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam ar jo pavojų patiriančiam asmeniui. Viešnia iš Kretingos aptarė ir šiandien revoliucija vadinamą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paskatinusį prabilti smurto aukas, pagalbos būdus, prevenciją, jo redakciją, atnešusią naujų dalykų.
Vienas jų – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tai – prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė, skiriama smurto pavojų keliančiam asmeniui. Pristatyta, kaip ši priemonė veikia, kokiais atvejais skiriama. Taip pat kalbėta apie nuo 2011 metų veikiančius Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus – instituciją, nemokamai teikiančią konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje.
Niūri statistika
Konferencijos metu pateikta ir daug statistinių duomenų, iš kurių matyti reali smurto artimoje aplinkoje situacija tiek Klaipėdos rajone, tiek visoje Lietuvoje.
Antai prokurorė M. Kiudytė-Čarienė pateikė duomenis apie atliekamus ikiteisminius tyrimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje. Iš pateiktos informacijos matyti, jog Klaipėdos rajone dėl smurto artimoje aplinkoje šiais metais pradėti 79 ikiteisminiai tyrimai, nors su tuo susijusių pranešimų sulaukta per 800. Į teismą perduotų bylų, kuriose asmenys nuteisti, skaičiuojama vos 18.
Prokurorė atkreipė dėmesį, kad dažniausia smurtaujama prieš moteris, nors, žinoma, yra ir smurtą patiriančių vyrų.
Daugiausia ikiteisminių tyrimų, anot pranešėjos, pradedama dėl fizinio smurto panaudojimo artimoje aplinkoje pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Svarbu tai, kad tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pradedamas pagal faktą, o tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas net ir nesant smurtą patyrusio asmens pareiškimo.
Prokurorė aptarė ir procesines prievartos priemones smurtu įtariamo asmens atžvilgiu, taikomas kardomąsias priemones ir kitus dalykus, susijusius su nukentėjusio nuo smurto asmens interesų apsauga. Taip pat diskutuota, kas nulemia ikiteisminio tyrimo dėl smurto aplinkoje sėkmę, akcentuoti smurto artimoje aplinkoje mažėjimo kriterijai. „Sumažinti smurto artimoje aplinkoje skaičių Lietuvoje galima per įvairias priemones ir strategijas, apimančias švietimą, prevenciją, teisinę apsaugą, pagalbos teikimą ir bendruomenės įtraukimą. Tik kryptingas, sutelktas, koordinuotas visų institucijų darbas smurto artimoje aplinkoje srityje duos teigiamų rezultatų“, – pažymėjo prokurorė.
O vyriausioji tyrėja L. Zaleskienė pabandė atspindėti policijos žvilgsnį į smurto artimoje aplinkoje problemą, pristatė, kaip su ja dirbama. Pareigūnė akcentavo, jog būtina daug ir garsiai kalbėti apie smurtą, jo keliamas problemas, nes tik tada žmonės – tiek smurtautojai, tiek jų aukos – supras šios visuomenės tragedijos svarbą ir reikšmę, išdrįs kreiptis pagalbos.

Kenčia ir vaikai
Dažniausia visuomenėje kalbama apie smurtą patiriančias moteris, pagalbą joms, todėl konferencijos metu buvo įdomu išgirsti ir apie tai, kaip jaučiasi patys smurtautojai, kokios jiems reikia pagalbos ar net požiūrio į juos. Apie tai, skaitydamas pranešimą „(Ne)suvoktas smurtas“, kalbėjo Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas D. Docius.
Pasak jo, daug smurtautojų nė nesuvokia esantys tokie, jie net linkę kaltinti jų aukomis tampančias moteris, neva jos pačios išprovokuoja vienokios ar kitokios formos smurtą. Nesuvoktas arba nesąmoningas smurtas, anot pranešėjo, yra sudėtingas psichologinis reiškinys, kai žmogus išties nesuvokia, kad jo elgesys yra žalingas kitiems. Todėl labai svarbu rasti būdą užmegzti kontaktą su tokiu žmogumi. Dar svarbiau – prisikviesti jį tam, kad galėtum padėti, išklausant, pamažu keičiant požiūrį į situaciją. „Žmogus turi prisiimti atsakomybę už tai, ką jis daro“, – aiškino D. Docius, vedantis mokymus apie elgesio keitimą.
Po jo buvo galima išgirsti, kokį vaidmenį smurto artimoje aplinkoje situacijose atlieka vaiko teisių specialistai. Apie tai kalbėjo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Noliūtė. Vedėja pažymėjo tai, kad pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo yra ne tik vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas, bet ir vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvenantis aplinkoje, kurioje smurtauta.
Klaipėdos apskrityje nuo 2024 metų sausio 1 iki spalio 31 dienos, anot pranešėjos, 302 vaikai patyrė smurtą. Iš jų 98, kurie smurtą patyrė artimoje aplinkoje, dar 37 vaikai tapo smurto liudininkais, o 36 augo aplinkoje, kurioje smurtauta.
Nedžiugina ir atskirai paimta Klaipėdos rajono statistika, iš kurios matyti, kad per tą patį laikotarpį smurtą patyrė 67 vaikai (iš jų 21 artimoje aplinkoje), 12 vaikų tapo smurto liudininkais, o 18 augo aplinkoje, kurioje smurtauta.
Akivaizdu, kad smurto prieš vaikus atvejai nėra reti, todėl vaiko teisių gynėjų vaidmuo yra itin svarbus. Jie, pasak vedėjos, apie smurto artimoje aplinkoje atvejus informuoja policiją (jei pranešimas gautas ne iš policijos), suteikia informaciją apie pagalbos galimybes arba inicijuoja pagalbą, nagrinėja galimus vaiko teisių pažeidimus, jei yra poreikis, kreipiasi dėl advokato vaikui paskyrimo, atlikus vaiko vertinimą, informuoja apie pagalbą, inicijuoja pagalbą (atvejo vadybos procesą).
Gintarė KARMONIENĖ
Sandros KALINAUSKAITĖS nuotr.