Su amžiumi – ir akių ligos
Gydytoja oftalmologė Jurgita Juotkienė: „Įstačius dirbtinį akies lęšiuką žmogus visada matys geriau negu iki operacijos.“
Medicininė statistika skelbia, jog akių ligomis – glaukoma, katarakta, amžine geltonosios dėmės degeneracija – serga apie 60 proc. žmonių, peržengusių 65 metų slenkstį, ir jau 70 proc. – sulaukusių 75 metų. „Toks sergamumas yra visame pasaulyje, nes senstant atsėlina ir akių ligos, kurios negydomos gresia apakimu“, – sakė žinoma gydytoja oftalmologė Jurgita Juotkienė, dirbanti vienoje iš uostamiesčio ligoninių.
– Gerbiama gydytoja, kaip apsisaugoti nuo šių ligų, kad jos kuo mažiau pakenktų regėjimui?
– Dėl kataraktos ar glaukomos tikrai neapaksite, jei laiku kreipsitės į gydytojus. Tačiau nežiūrint į tai, kad aklumo problema yra išvengiama, ligoninėje sulaukiame pacientų, apakusių abiem akimis dėl kataraktos. Kodėl? Lėtinės ligos ir yra tuo pavojingos, kad simptomai reiškiasi palengva. Žmogus sensta, akys silpsta, jis galvoja, kad taip ir turi būti dėl amžiaus. Ir prisitaiko prie vis blogėjančio regėjimo. Gaila, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra įpratę profilaktiškai tikrintis akis. Jiems gydytojo dažniausiai prireikia tada, kada skauda akis, įvyksta trauma ar vargina sausų akių sindromas. Tačiau jau nuo 40 metų atsiranda glaukomos rizika, todėl kasmet reikėtų būtinai pasitikrinti akispūdį, ar jis nėra per aukštas. Pamatuoti akispūdį gali tiek šeimos gydytojas, tiek gydytojas oftalmologas. Anksčiau šis tyrimas buvo ilga procedūra. Dabar yra naudojami bekontakčiai tomometrai, todėl tyrimas greitas ir nesudėtingas. Visuomenė sparčiai sensta, todėl atitinkamai daugėja ir sergančiųjų akių ligomis.
– Kokia liga regėjimui pavojingiausia: katarakta, glaukoma ar amžinė geltonosios dėmės degeneracija?
– Visos šios ligos labai kenkia akims ir pablogina gyvenimo kokybę. Tačiau katarakta išgydoma lengviau ir greičiau, pakeičiant akies lęšiuką dirbtiniu. Operacija nesudėtinga – jau kitą dieną pacientas išrašomas namo. Žinoma, jei katarakta labai užleista, didesnė komplikacijų rizika, ilgesnis gydymas. Tačiau pakeitus dėl kataraktos susidrumstusį lęšiuką, vis vien galima atkurti bent dalį regėjimo.
Žymiai klastingesnė liga yra glaukoma. Reikia aiškiai pasakyti, kad tai yra nepagydoma liga, kurią teks kontroliuoti visą likusį gyvenimą panašiai kaip cukraligę ar hipertoniją. Dėl glaukomos akyse įvyksta negrįžtami procesai ir prarasto regėjimo atkurti jau nebeįmanoma. Tačiau laiku pradėjus lašinti į akis vaistus, glaukomą galima sustabdyti ir taip išsaugoti likusį regėjimą. Deja, kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad glaukoma yra išgydoma. Kartą atėjo pacientas, visiškai apakęs, ir sako: prieš 7 metus man buvo nustatyta glaukoma, susilašinau tą buteliuką vaistų, nepadėjo, todėl daugiau nebelašinau. Labai gaila ir pikta, kad žmogus apako tik dėl savo paties apsileidimo.
Gera žinia ta, jog sergantieji tam tikromis amžinės geltonosios dėmės degeneracijos formomis jau visiškai nebepraras regėjimo. Anksčiau tokiems pacientams niekuo padėti nebebuvo galima, jie anksčiau ar vėliau apakdavo. Dabar yra sukurta šios ligos stabdymo metodika, nauji vaistai, kurių dėka galima sustabdyti ligos progresavimą arba gerokai atitolinti apakimą. Bet kokiu atveju reikia neprarasti vilties, kreiptis į gydytoją oftalmologą, kad būtų atlikti specialūs tyrimai ir pradėtas gydymas tam, kad būtų pratęstas reginčio žmogaus amžius.
– Gal yra ir kitų akių ligų gydymo naujovių?
– Taip, dėl glaukomos gydymo vis atsiranda naujų vaistų. Ir kaip tik šiemet atsirado naujovė, kad galima iš dviejų buteliukų ryte ir vakare lašintis keturių rūšių skirtingai veikiančius vaistus. Tai labai patogu pacientui, ypač vyresnio amžiaus, nes nereikia apsikrauti aibe buteliukų. Šių efektyvių vaistų dėka akispūdį galima sumažinti 35–40 proc.
– Kartais garbaus amžiaus žmonės sako: tiek man jau beliko gyventi, užteks tiek, kiek matau, operuotis nenoriu, bijau… Ką jiems į tai atsakytumėte?
– Išgirstame ir mes, gydytojai, tokių pasakymų. Keista, kad beveik apakęs žmogus kažkodėl bijo apakti per operaciją. Kataraktos operacijos yra lengvai pakeliamos, jų metu naudojama tik dalinė anestezija. Įstačius dirbtinį akies lęšiuką žmogus visada matys geriau negu iki operacijos. Žinoma, po operacijos galimos komplikacijos – pavyzdžiui, akies uždegimai. Labai svarbu, kaip pacientas elgiasi po operacijos, ar jis saugosi, kad į akį nepakliūtų infekcija. Esu operavusi net visai save beviltiškais laikančių ligonių. Prisimenu pacientą, kuris pagalbos ieškojęs Kaune, ten jos nerado, ir atvyko pas mus nieko gero jau nesitikėdamas. Pusamžis vyras nieko nebematė, jo pasaulis skendo tamsoje. Pacientas turėjo dvi akių ligas: kataraktą ir glaukomą. Tačiau pakeitus akies lęšiuką jis praregėjo tiek, kad jau matė, kur įeiti pro duris, ką pavalgyti ir net skyrė rodomus pirštus iš 4 metrų atstumo. Džiugu, kad žmogus ieškojo pagalbos ir dabar jo gyvenimo kokybė yra žymiai geresnė, pats gali apsitarnauti. Prastai mato, bet mato! Kataraktos operacijos atliekamos ne tik pagyvenusiems žmonėms, bet ir jauniems. Katarakta yra tokia liga, kuri gali išsivystyti kartu su diabetu, reumatoidiniu artritu, po traumos ar net būti įgimta. Šią vasarą teko jaunai moteriai emigrantei operuoti abi akis, nes ji sirgo diabetu ir jau buvo apakusi dėl kataraktos. Regėjimą ji atgavo. Gydytojai odontologai kovoja už kiekvieną paciento dantį, taip ir mes, gydytojai oftalmologai, kovojame už kiekvieną akį. Tik patarčiau visiems žmonėms: niekada nenuleiskite rankų, kovokite už savo sveikatą.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.
