Susirūpinta gyventojų sveikata ir kultūra pirtyse
Informacija apie pirties paslaugų teikėjus dalijosi Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė, Tarybos narė A. Balnionienė, Klaipėdos rajono TIC turizmo informacijos specialistė Erika Čepienė ir pirtininkų asociacijos „Pirties bičiuliai“ narys R. Rasiukas.
Vykstate į pirtį ar smagiai paūžti? Tokį klausimą viešai iškėlė Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba ir Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitetas, pakvietę pirčių paslaugų teikėjus į diskusiją apie alkoholio vartojimą ir saugų elgesį pirtyse. Garsiai prabilta apie tai, kad didžioji dauguma žmonių pirtyse užsiima ne sveikatingumo ritualais, bet švenčia, o po to perdamiesi vantomis gauna priešingą efektą – žaloja sveikatą. Ir rajone būta atvejų, kai tokios nesuderinamos pramogos baigėsi mirtimi.
Problemą iškėlė bendruomenės
Viešą diskusiją organizavo Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitetas, Bendruomenės sveikatos taryba ir Visuomenės sveikatos biuras. Ją paskatino dar pavasarį politikų nustatyti sveikatingumo veiklos prioritetai 2015–2018 m. Diskusijoje dalyvauti pakviesti visuomenės sveikatos specialistai, policijos atstovai, politikai ir patys pirčių savininkai. Deja, jų dėmesio pasigesta. Kvietimus ir priminimus Sveikatos apsaugos skyrius siuntė bemaž 50-ties sodybų šeimininkams, bet atvyko vos 3 ar 4. Anot Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Kaveckienės, būtent su jais norėta pasikalbėti, kaip pirtis padaryti tikromis pirtimis.
Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė patikslino, kad atkreipti dėmesį į neteisingai teikiamas pirčių paslaugas rajone paskatino susitikimas su bendruomenėmis. Esą daug kur kaimo turizmo sodybose teikiamos dvejopos paslaugos – ir sveikatingumo, ir pramogų-poilsio, kur alkoholis liejasi laisvai. Tokiu būdu iškreipiama tikroji sveikos pirties nauda – kaitindamiesi klientai vartoja alkoholį, nepaiso per didelės temperatūros, vandens kokybės, higienos ir taip rizikuoja sveikata ar net gyvybe. Juolab kad dažnai net patys patalpų savininkai nežino pirčių ritualų, o išnuomoję salę svečius palieka šeimininkauti vienus.
Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Viktorija Turauskytė pateikė iškalbingą medžiagą – ištraukas iš pirčių taisyklių, viešinamų rajono kaimo turizmo sodybų tinklalapiuose. Pavyzdžiui: saunoje draudžiama pilti alų, net ir praskiestą; jeigu vanduo, degtinė ir sauna negali padėti – tu miręs; nepamiršk alaus ir kepurės bei pan. „Esama ir gerosios patirties – kai kurios sodybos skelbia, kad alkoholis netoleruojamas, teritorijoje draudžiama rūkyti, o nepilnamečiams ir vakarėliams pirtis nenuomojama“, – pasakojo V. Turauskytė.
Pusė neturi leidimų
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė priminė oficialius reikalavimus pirtyse. „Nesaugiai įrengta pirtis ir netinkamai teikiamos paslaugos žmogaus sveikatai sudaro daug rizikų. Tai užkrečiamosios ligos (niežai, odos ir nagų grybelis ir pan.), užkratai per žaizdas, alergijos, traumos ir kt. Pavojų gali kelti net vėsinimasis atvirame vandens telkinyje. Mūsų praktikoje buvo atvejų, kai į tą patį vandenį buvo leidžiamos nuotekos“, – pasakojo ji.
„Kai paskaitose pasakau, kad maksimali temperatūra pirtyje gali būti 60 laipsnių, žmonės tik kreivai pasižiūri ir atsako, kad prie tokios temperatūros net kojos nesušils. Nėra nė vieno vyro, kuris 60 laipsnių temperatūroje nesušiltų. Nė vieno“, – tikino pirčių žinovas R. Rasiukas.
Klaipėdos rajone VSC Gargždų skyrius yra išdavęs 25 leidimus-higienos pasus pirčių paslaugoms teikti. Specialistai tokiose sodybose yra įregistravę vos tris baseinus. Tačiau Klaipėdos rajono TIC duomenimis, rajone veikia 54 kaimo turizmo sodybos, beveik visose teikiamos pirties paslaugos, o 60 proc. iš jų turi bent kokius baseinus.
Tokia statistika nereiškia, kad pirtys veikia nelegaliai. Paradoksalu, bet gauti higienos pasą trukdo įstatyminė bazė, neleidžianti jo išduoti laikinuose statiniuose. Kaip žinia, dažnai pirtys būtent tokiuose ir veikia. Šią problemą į viešumą nacionaliniu lygiu ėmė kelti vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“. Šalpėnų kaimo bendruomenė įsisavinusi ES lėšas įrengė unikalius „Veltinio namus“ su pirtimi. Tačiau higienos paso negauna, nes pastatas – iš medžio, vilnos ir tento. Bendruomenės pirmininko pavaduotoja Diana Radžienė akcentavo, kad dirbti be dokumento galima, tačiau kyla nesusipratimų. „Norėjome pasikviesti profesionalų pirtininką ir vesti užsiėmimus žmonėms, bet jis atsisakė būtent dėl to, kad neturime higienos paso“, – apgailestavo ji.
Siūlo organizuoti renginius
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius informavo, kad 2013–2014 m. rajone vyko trys ikiteisminiai tyrimai dėl kaimo turizmo sodybose įvykusių nelaimių. Šiemet gauti 6 pranešimai apie konfliktus tokiose vietose, o vienoje pirtyje nepilnamečiams surašyta 10 ATPK protokolų dėl alkoholio vartojimo. Anot pareigūno, visais atvejais problemų prisidarė alkoholio padauginusios kompanijos.
Diskusijoje dalyvavęs pirtininkų asociacijos „Pirties bičiuliai“ narys ir profesionalus pirties žinovas Ričardas Rasiukas dar kartą akcentavo, kad pirties malonumai nieko bendra su alkoholiu neturi. Anot jo, tikros pirties paslaugos yra tos, kai kartu su nuomotojais kaitinasi profesionalas ir yra paisoma sveikatingumo taisyklių. Jis pripažino, kad tokių žmonių rasti Klaipėdos regione sunku, daugiausia šios srities žinovų yra Vilniuje, Kaune, Trakuose, Ignalinoje. Ne vieną pirtininkų šventę organizavęs R. Rasiukas pastebėjo, kad ir Klaipėdos rajone reikėtų pirtį populiarinti renginiuose. Anot jo, pirčių savininkai privalo išklausyti ir pirmosios pagalbos kursus.
Diskusijos metu paaiškėjo 3 tolimesnės veiklos kryptys:
1. Mokyti (propaguoti) pirčių kultūrą tarp gyventojų ir pirčių paslaugų teikėjų.
2. Skatinti, motyvuoti legalizuotis pirčių paslaugų teikėjus – įteisinti savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Mokyti visuomenę, pirčių paslaugų teikėjus pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių.
