Sveik – veik – eik – išganingas pasirinkimas
Žurnalistės Lidijos Laurinčiukienės paskaita „Kaip pergudrauti stresą. Stresinių situacijų valdymas“ trečiadienio rytą į Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaityklą subūrė daug Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Ją verta buvo išgirsti ne tik senjorams, bet ir įtampa, stresu besiskundžiančiam jaunimui, dažnai save alinančiam ir dietomis.
Jaunimas save sekina
Tyrimais įrodyta, kad trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą, skatina mus veikti. Tačiau ilgalaikis stresas slopina organizmo imuninę sistemą ir kenkia sveikatai.
Pasak L. Laurinčiukienės, viskas slypi mūsų galvoje, į kurią per dieną atplūsta apie 60 tūkst. minčių, iš kurių tik 15 procentų yra teigiamų. Jei norime pakeisti situaciją, turime keisti savo požiūrį. „Jaunimas nuo streso žyla, plinka, nes nori turėti viską tuoj pat: naują namą, mašiną, gerą žmoną arba vyrą, gerai atlyginamą darbą ir t. t., visiškai neatsižvelgdamas į savo amžiaus tarpsnį. Mąstymas, kad turtingas – būtinai laimingas, iš tiesų yra klaida“, – dėstė Lidija, pagrįsdama pavyzdžiu apie verslininkę, kuriai laimę suteikė verslo kūrimo procesas, o ne galutinis rezultatas – kavinių tinklas, tapęs kasdieniu rūpesčiu.
Daug žmonių, ypač moterų, kankinasi dėl svorio ir nuolat analizuoja, kiek kilogramų numetė. „Studentės alpsta, nes ne valgo, o žirnį po lėkštę varinėja. Paklaustos, ar pusryčiavo, dažniausiai atsako, kad ne, o jei gėrė arbatos ar kavos, tai be cukraus. Įsikalkime į galvą, kad ryte būtina suvalgyti ką nors saldaus, nors džiovintą obuolį pakramtyti. Kitaip vienas žingsnis iki diabeto“, – perspėjo Lidija. Kai nėra jėgų, galima sukrimsti 10 razinų, kiekvieną perkąsti 10 kartų: kraujas plūstelės į smegenis, o į kepenis nukeliaus cukrus. Gerai nuotaikai ir fizinei organizmo būklei naudingi graikiniai, lazdynų, kedrų, anakardžių, pistacijų riešutai. Tačiau juos reikia valgyti ne saujomis, o po kelis per dieną.
Juokas gydo
Dieną Lidija rekomenduoja pradėti pasirąžymu lovoje, kūno tempimu, pažiovavimu, ausų kremzlių traškinimu, stikline vandens ar puse greipfruto, kuris sužadins žarnyną: „Prisiminkite, kad stiklinę vandens reikia išgerti gurkšneliais, o ne vienu ypu. Jei nėra noro eiti į darbą, perpjaukite per pusę greipfrutą ir pauostykite. Malonus kvapas pažadins tam tikrus smegenų centrus, ir po 15 minučių jau norėsite dirbti.“
Smegenų veiklą žadina ir veido joga. Ji mažina įtampą, daro veidą judrų. Gal dažniau juoktumėmės, jei tikėtume, kad juokas gydo? Beje, mums šypsantis dirba 17 raumenų, bet mes mėgstame būti surūgę – tada dirba 69 raumenys. Pastebėta, kad net žaizdos geriau gyja, kai žmogus patiria teigiamų emocijų, yra optimistiškai nusiteikęs. Lidija yra buvusi Indijoje, kur veikia „Linksmoji ligoninė“. Čia žmonės mokomi streso prevencijos – atsipalaiduoti ir juoktis. „Jeigu norite pykti, pasižiūrėkite į laikrodį: pykti galima ne ilgiau nei 7 minutes. Vėliau tai ima kenkti mūsų imunitetui. Jei jaučiatės prastai, susisupate į chalatą ar pledą, atsigulate veidu į sieną ir imate savęs gailėti. Atminkite, kad po pusvalandžio savigaila virsta savižuda. Išsivyniojimas, išsilukštenimas iš kokono yra geriausia streso prevencija“, – teigė Lidija.
Judėjimas apsaugos
„Streso prevencijai reikia duoti darbo kojoms ir rankoms. Vakare, ne vėliau kaip 20 valandą, namuose užsimaunu kojines, o į antrą porą įpylusi po saują perlinių kruopų vaikštau apie 45 min. Vyksta akupunktūra su akupresūra. Vaikštant ant pirštų galų, atpalaiduojami galvos ir kaklo raumenys, o vaikščiojimas ant kulnų padeda spręsti kepenų, tulžies problemas, kurios dažnai atsiranda nuo nervų. Žarnyno problemoms padeda siauriausios pėdos dalies trynimas į kitą koją atsistojus kaip gandrui“, – patarimais dalijosi L. Laurinčiukienė. Turintiesiems stuburo negalavimų reikėtų į maišą prisipilti skaldytų žirnių, atsigulti ant to maišo ir savo kūnu stumdyti žirnius. Lankstus stuburas yra sveikas. Jis atpalaiduojamas, kai nėra stipriai lenkiamas, todėl ravėti patariama keturiomis, t. y. atsiklaupus.
„Žmonės nori būti sveiki. Tačiau vien noro neužtenka. Įsižiūrėkite į žodį „sveik“. Iš pradžių numeskite pirmąją raidę – liks veik, numeskite dar vieną – eik. Kiekvieną dieną 45 minutės turi būti skirtos judėjimui“, – akcentuodama veiklos ir judėjimo svarbą vaizdingai pademonstravo Lidija.
