Sveikatos įstaigų reforma verčia ruoštis jungtuvėms? Gargždų ligoninės ateitis – kol kas nežinioje

Medikams, pacientams šiuo metu neramu ne tik dėl sparčiai plintančios koronaviruso omicron atmainos, bet ir dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog reformos esmė – saugios, kokybiškos prieinamos paslaugos pacientams, efektyviai išnaudojant finansinius resursus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, tačiau realybėje matyti, kad dar labai daug nežinomųjų. Gargždų ligoninės ateitis taip pat nėra aiški.

Lauks teisės aktų
Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į savivaldybes ir prašė pasirinkti numatomų vykdyti pokyčių būdą (tinklinę pertvarką, struktūrinę pertvarką ar mišrią pertvarką) ir užpildyti pateiktą lentelę dėl planuojamų pokyčių ir jiems reikalingų investicijų. Ministerijai atsakyti reikėjo iki gruodžio 10 d.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė sakė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje išklausiusi pateiktą Savivaldybės administracijos atsakingo skyriaus informaciją apie Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamą reformą, priėmė protokolinį pavedimą informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją. Informacijoje teigiama, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje konkretus planuojamų pokyčių būdas bus pasirinktas tik tuomet, kai bus priimtas teisės aktų paketas dėl: 1. Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos reformos šalyje; 2. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų savivaldybėje: stacionarinių aktyvaus gydymo lovų profilio ir skaičiaus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pokyčių, gydytojų specialistų funkcijų ir jų darbo apmokėjimo savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, skubios medicinos pagalbos užtikrinimo savivaldybės gyventojams; 3. finansinės paramos savivaldybėms galimybių vykdant pokyčius: kokios išlaidos ir kokio dydžio bus laikomos tinkamomis, finansavimo laikotarpis, savivaldybės prisidėjimas ir kt.

Pažadai lieka pažadais
„Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštu informavo Sveikatos apsaugos ministeriją apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą bei pateikė sveikatos priežiūros įstaigų lėšų poreikį pokyčiams įgyvendinti. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija prašo pateikti duomenis apie šeimos gydytojo komandoje dirbančius specialistus bei jų poreikį. Jokių konkrečių sprendimų nėra priimta“, – teigė Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja L. Kaveckienė.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė atvirai sako, jog yra nežinioje: „Jokios informacijos, žinių nėra.“ Tačiau pašnekovė neabejoja, kad reforma vyksta ir vyks, tačiau labiau patylomis. Kaimyninio Kretingos rajono meras Antanas Kalnius neseniai viešai išdėstė savo poziciją. Jo nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pati nuspręsti, kurioms šalies ligoninėms lemta išlikti, rado būdą, kaip „apeiti“ ligoninių uždarymui besipriešinančias savivaldybes. „Daugiau nei pusmetį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir viceministrė Danguolė Jankauskienė viešai dalijo pažadus, kad įgyvendinant jau penktą per pastaruosius kelis dešimtmečius sveikatos sistemos pertvarką šalies savivaldybėms nebus nurodoma, kurias ligonines uždaryti, ir savivaldybės galės pačios nuspręsti, ar išvis šioje pertvarkoje dalyvauti. Tačiau pažadai lieka pažadais bei aiškėja, kad ministerija patyliukais bando įgyvendinti visai kitą planą“, ‒ savo nuomonę dėstė A. Kalnius.

Teliks nuolankiai paklusti?
Pasak Kretingos rajono mero, Sveikatos apsaugos ministerija jau parengė ir Vyriausybės svarstymui pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kurias priėmus, kiek ir kokių ligoninių Lietuvoje liks, spręstų tik Vyriausybė. Tuo metu dalį ligoninių valdančioms šalies savivaldybėms esą teliktų nuolankiai paklusti, užkalti po Damoklo kardu pakliuvusių ligoninių duris bei išmokėti išeitines kompensacijas medikams.
„Įstatymo pataisose numatyta, kad ligoninių tinklo išdėstymas šalyje bus grindžiamas nustatytais specialiaisiais reikalavimais. Neabejoju, kad šiuo argumentu savo siūlymą bandys ginti ir ministerijos vadovai. Bet numatytus reikalavimus verta panagrinėti atidžiau. Vienas jų – „geografinis paslaugų prieinamumas“. Ir čia turiu paaiškinti, kaip tą „geografinį paslaugų prieinamumą“ supranta bei apskaičiuoja ministerijos vadovai. Pavyzdžiui, jų nuomone, bet kuris Kretingos rajono gyventojas gali be problemų per valandą pasiekti Klaipėdos mieste esančias ligonines. O per vieną iš susitikimų su ministerijos vadovais paklausus, kaip buvo prieita prie tokios išvados, atsakyta, kad „google maps“ pagalba. Tad pasiūliau drauge susėsti į vieną automobilį ir nuo Klaipėdos miesto ligoninių nuvažiuoti iki Salantų, Laivių ar kitos toliau nuo uostamiesčio esančios rajono gyvenvietės. Deja, atsisakė, nes tikiu, kad puikiai supranta, jog realybėje tai padaryti per valandą yra neįmanoma“, ‒ pažymėjo A. Kalnius. Jo teigimu, dėl ministerijos parengtų įstatymo pataisų pirmiausiai bus kreipiamasi į Lietuvos savivaldybių asociaciją.
„Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms dar turės pritarti ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas bei Prezidentas. Tad bandysime siekti, kad ministerijos planai netaptų realybe“, ‒ pridūrė Kretingos rajono meras.

Realių pokyčių neįžvelgia
„Ruošiami teisės aktai, kurių pakeitimų mes nei matėme, nei regėjome“, – apibendrino Gargždų ligoninės vyr. gydytoja V. Ruškienė. Ji užsiminė, jog dabar tarp eilučių sukasi kalba apie Gargždų PSPC ir ligoninės sujungimą. „Aš nežinau, kas nuo to pasikeistų. Žmogui paslaugų kokybė nepagerėtų, specialistų daugiau neatsirastų, eilių sutrumpėjimą taip pat sunku įžvelgti. Aiškinama, kad bus „vienas langelis“, „žalieji koridoriai“. Tačiau neįmanoma, kad atėjęs žmogus pas šeimos gydytoją ir įvertinus, kad jam reikia, pavyzdžiui, pas neurologą, iškart patektų pas šį specialistą. Vis tiek yra eilės, siuntimai. Tad nuo to niekas nepasikeis“, – neabejoja Gargždų ligoninės vyr. gydytoja.
Gargždų PSPC vyr. gydytojas Petras Serapinas patikino, kad jau pusmetis, kaip kalbama apie reformą, galimą Gargždų PSPC ir ligoninės sujungimą. „Sprendimai bus priimami valstybės, Savivaldybės, todėl jų nekomentuosiu. Šiuo atveju esu vykdytojas. Juk kiek valstybių, tiek yra įvairių ir sveikatos sistemos modelių. Todėl sveikatos priežiūros įstaigų funkcionavimo galimybės taip pat įvairios. Sprendimai priimami aukštesniu lygmeniu“, – „Bangai“ sakė P. Serapinas.

Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.