Tarptautinis žydų kultūros festivalis Klaipėdoje, Gargžduose, Švėkšnoje
Šių metų festivalio dėmesys skirtas moteriai žydei, jos vaidmeniui ir svarbai istorijoje, kultūroje, tradicijose, visuomeniniame gyvenime.
Kalbant apie moterį žydę, prieš akis iškyla sumani, nuolat užimta įvairiausiais reikalais, išmintingai tvarkanti namų ūkį, tik jai skirtų esminių priesakų griežtai besilaikanti, vaikų auklėjimui atsidavusi moteris. Neretai ir lėšas pragyvenimui uždirbanti, nes jos vyras nuolat studijuoja Torą.
Istorijoje sutiksime ne vieną moterį žydę, nepanorusią gyventi principu: “viešoji erdvė priklauso vyrui, namų erdvė – moteriai“. Dominuojantis vyro vaidmuo reiškė, kad moters kaip lyderės vaidmuo visuomenėje yra neįmanomas. Tačiau net ir tokiu atveju žydės moterys rado būdų panaudoti savo talentus ir įtvirtinti savo lyderystę vyrų pasaulyje.
Susipažinti su žydžių moterų skirtingais likimais įvairiais istorijos tarpsniais, jų politine, kultūrine, visuomenine veikla, pasiekimais, žinomais visame pasaulyje ir kviesime festivalio renginiuose.
Šiais metais festivalis sulauks ypatingų svečių. Susitikti su klaipėdiečiais ir papasakoti kaip gyvena žydė moteris šiandienos pasaulyje atvyks Izraelio ambasadorė Lietuvai p.Hadas Wittenberg Silverstein.
Nuo rugsėjo antros dienos iki spalio 12 dienos lauksime jūsų visų parodose, įdomiuose susitikimuose, kino filmuose, prasmingose diskusijose, koncertuose, kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose mokysimės dainuoti jidiš kalba bei šokti žydų tautos šokius skambant ugningai klezmer muzikai.
Kartu žiūrėsime filmus, klausysimės žydų pasakų ir kalbėsimės apie žydžių moterų gyvenimą tiek čia, Lietuvoje, tiek Izraelyje ar svetimuose kraštuose, kur jas nubloškė, kartais labai žiaurus, negailestingas, likimas. Festivalio metu vėl turėsime neeilinę progą prisiliesti prie gyvybingos, turtingos garsais ir spalvomis, skoniais ir kvapais, žydų kultūros įvairiose jos apraiškose. Turėsime galimybę prisiliesti prie kultūros, kurios grožį šimtmečiais saugojo ir puoselėjo žydė moteris.
TARPTAUTINIO ŽYDŲ KULTŪROS FESTIVALIO
„ŠALOM VISUOS KRAŠTUOS“,
VYKSIANČIO KLAIPĖDOJE, ŠVĖKŠNOJE, GARGŽDUOSE
PROGRAMA
2023m.
Rugsėjo 2 d. Dr. D.Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“
Vieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius.
Adresas J. Janonio g. 9, Klaipėda
Laikas atidarymo 15 val.
Paroda vyks iki rugsėjo 20 d.
Parodoje „Augalų atmintis“ augalų lapai naudojami kaip medžiaga, ant kurios perkeliamos archyvinės Vilniaus vaikų fotografijos. Fotografijose – vaikystės atspindžiai, rasti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyve. Pokario metais, po Vilniaus geto likvidavimo, tokios fotografijos, lyg nuo medžių nukritę lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse. Iš įrėmintų lapų į mus žvelgia skaudžios praeities šešėliai, neišsipildę likimai ir svajonės. Šiame pasakojime augalai tampa savitais laiko ir atminties paminklais.
Rugsėjo 5 d. susitikimas, filmas
Vieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
Adresas H. Manto g. 25, Klaipėda
Laikas 17.00 val.
Trukmė 1.30 min.
Maloniai kviečiame į susitikimą su Izraelio ambasadore Lietuvai p.Hadas Wittenberg Silverstein. Kalbėsimės tema „Darbo ir šeimos derinimas Izraelio diplomato akimis.“
Po susitikimo bus rodomas filmas „Blaumilcho kanalas“
1969 | Izraelis| rež.Ephraim Kishon | satyrinė komedija
Kasimir Blaumilch pabėga iš psichiatrijos palatos, pavagia pneumatinį grąžtą ir be jokio vietos valdžios sutikimo ima ardyti Tel Avivo miesto aikštės grindinį. Kyla sumaištis, sutrigdanti yprastą miesto kasdienio gyvenimo ritmą. Kasimo maniją turintis vyras gręžia grindinį link jūros, o vietos pareigūnai nėra tikri ar jie privalo imtis priemonių, norint sustabdyti šį absurdišką veiksmą. Negana to, policija ir miesto pareigūnai ima manyti, kad Blaumilch veikia pagal savivaldybės nurodymus, ir padeda jam, kiek gali.
Filmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste” dalis.
Filmas rodytas San Paulo, Zagrebo žydų filmų festivaliuose, yra gavęs Auksinio gaublio apdovanojimą.
Filmo trukmė 90 min.
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Dėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.
Rugsėjo 6 d. Filmas
Vieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys
Adresas Taikos pr. 81A, Klaipėda
Laikas 17 val.
Trukmė 1 val.
„BEYLE: menininkė ir jos palikimas“
2019 | JAV | Jidiš & JK | rež.by Liz Walber, Christa Whitney | dokumentinis
Beyle Schaechter-Gottesman (1920–2013) buvo moteris, kurios gyvenimas ir darbai sujungė senąjį pasaulį su nauju. Sekdama savo tėvo žurnalisto ir motinos, liaudies dainų atlikėjos, pėdomis, Beyle paskyrė savo gyvenimą jidiš kalbos ir kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui. Jidiš kalba rašiusi poetė, dainų autorė, pedagogė, vaikų literatūros kūrėja, folkloristė Beyle Schaechter-Gottesman yra, tarsi, liaudies didvyrė, turinti nemenką būrį jos kūrybos mylėtojų. 1999 m. Beyle buvo pagerbta už didžiulį indėlį į Niujorko kultūrinį gyvenimą- jos vardas įrašytas Niujorko Miesto istorijos šlovės muziejuje. Jos dainų rinkinys „Zumerteg“ („Vasaros dienos“) yra vade mecum jidiš kalbos mėgėjams. Šios talentingos, visapusiškos menininkės muzikiniai kūriniai buvo atliekami Berlyne, Tel Avive, Buenos Airėse, Odesoje tokių žymių atlikėjų kaip Michael Alpert and Nehama Liphshitz.
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Dėkojame Jidiš knygų centro Wexler Žodinės istorijos projekto iniciatoriams (JAV), filmo prodiuseriui už paramą organizuojant filmo peržiūrą.
yiddishbookcenter.org/tell-your-story
Rugsėjo 8 d. paskaita „Iš virtuvės į revoliuciją“
Vieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys.
Adresas Molo g. 60
Laikas 17 val.
Trukmė 1 val.
Kaune gimusi, garsiausia pasaulio anarchiste laikoma Emma Goldman (1869-1940), rašė, kad tėvas buvo pasiryžęs ją ištekinti vos penkiolikos. Ji karštai protestavo ir prašė leisti tęsti mokslus. Tai taip supykdė tėvą, kad jis, įmetęs jos prancūzų kalbos vadovėlį į ugnį, sušuko: „Mergaitės neturėtų per daug mokytis! Viskas, ką reikia mokėti žydų dukrai – tai ruošti gefilte fiš, plonai pjaustyti makaronus ir pagimdyti vyrui pakankamai vaikų!“
Emma Goldman yra viena žinomiausių XIX-XX a. sandūroje gyvenusių Lietuvos žydžių, tačiau tikrai ne vienintelė susidūrusi su šeimos ir visuomenės nenoru pripažinti, kad moters veiklos ir svajonės nebeapsiriboja tik namų židinio kurstymu. Tradicinėje žydų bendruomenėje ilgus metus vyravo nusistovėję lyčių vaidmenys, vyrai ir moterys funkcionavo skirtingose jiems kultūriškai priskirtose sferose, todėl norint pilnavertiškai suprasti Lietuvos žydų istoriją, į ją būtina įtraukti ir moterų pasakojimus bei patirtis.
Paskaitos metu klausytojai išgirs koks buvo moters vaidmuo tradicinėje žydų bendruomenėje iki XIX a. pradžios, kaip jis kito XIX a. bėgyje ir su kokiais iššūkiais jos vis dar susidūrė XX a.
Rugsėjo 9 d. Dokt.S.Valiūnaitė šią paskaitą skaitys Švėkšnoje.
Rugsėjo 10 d. Popietė visai šeimai „Žydų pasakos. Kokios gi jos?“
Vieta Klaipėdos lėlių teatras
Adresas Vežėjų g.4
Laikas 16.00 val.
Trukmė iki 1 val.
Žydų pasakos, įdomios ir vaikams, ir suaugusiems
Pasaulio tautos lobyne žydų pasakos galėtų kone ištirpti: temos ir siužetai, kaip kitų tautų, panašūs personažai, žmonės, žvėrys, stebuklai. Šimtmečiais gyvendami vieni šalia kitų, skirtingų tradicijų žmonės negalėjo nematyti, negirdėti kaimynų, tad į savo pasakojimus įpindavo ir kitų motyvų.
Tad jei norite sužinoti kokios gi tos žydų pasakos, ateikite jų paklausyti.
Informacija pagal Lietuvos žydų kultūros ir istorijos žurnalą „Brasta“, 2017 Nr.1(7)
Pasakas skaitys Klaipėdos žydų teatro vadovas, režisierius Nerijus Gedminas ir aktoriai.
Būtina registracija festivalio puslapyje nurodytu adresu.
Rugsėjo 12d. doc.dr. Ina Pukelytės paskaita „Moterys žydų teatre.”
Vieta Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras
Adresas Daržų g. 10, Klaipėda
Laikas 17.00 val.
Trukmė 1 val.
„Moterys žydų teatre.” Žydų aktorės tarpukario Lietuvoje buvo iniciatyvesnės nei lietuvės – jos aktyviau propagavo žydų teatrą, tapdavo teatro dalininkėmis ir net direktorėmis. Kaip ir daugelio žydų, jų likimas buvo tragiškas. Paskaitoje, susipažįstant su moterų aktorių kūryba ir jų likimais, mums prieš akis atsiskleis išnykę žydų teatro pėdsakai.
Detaliau apie lektorę
Doc.dr. VDU Menų fakulteto dekanė I. Pukelytė baigusi režisūros studijas Vilniaus Kultūros mokykloje, 1986 m. įgijo mėgėjų teatro režisieriaus diplomą. 1993 m. baigė anglų kalbos ir literatūros bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Išvykusi studijuoti į Paryžiaus III universitetą Prancūzijoje, 1995 m. čia įgijo teatrologijos magistro laipsnį, o 1997 m. – aspirantūros diplomą. 2002 m. baigė teatrologijos doktorantūros studijas Leipcigo universitete Vokietijoje ir įgijo filosofijos daktaro laipsnį (nostrifikuotas Lietuvoje).
Rugsėjo 13d.
Vieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys.
Adresas Taikos pr. 81A, Klaipėda
Laikas 17.00 val.
Trukmė 1.50 min.
Filmas “Vilniaus getas”
Sukrečianti, abejingų nepaliekanti istorija apie lemtingą dviejų žmonių, nacių karininko ir jaunos žydaitės, meilę. Jaunas nacių karininkas sužino, kad moteris, kuri pasmerkta mirčiai– Europos muzikinio pasaulio žvaigždė Chaja. Karininkui Kiteliui nesvetima meilė muzikai taip pat – prieš tapdamas nacių karininku jis pats ragavo aktoriaus ir džiazo muzikanto duonos. Nepakartojamai nuostabaus žydaitės Chajos balso sužavėtas jaunasis vokietis įsimylį Chają ir įsako Judenratui (geto žydų tarybai) įkurti Vilniaus geto teatrą.
Šis vaidybinis kino filmas paremtas tikrais karo metų įvykiais. Veiksmo vieta – Vilniaus getas (1942–1943 m.) nacių okupacijos metais.
Filmas “Vilniaus getas” – ne tik pasakojimas apie unikalų žydų įkurtą teatrą, veikusi Vilniaus gete. Šis filmas yra itin aktualus ir švietėjiškas, perduodantis humanistines vertybes šių dienų jaunajai kartai.
2005| Vokietija, Lietuva| rež. Audrius Juzėnas | istorinė karo drama
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Rugsėjo 20 d.
Vieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys.
Adresas Taikos pr. 81A, Klaipėda
Laikas 17.00 val.
Trukmė 1.10 min.
Filmas „Pasaulio pakrašty sukite kairėn“
2004| Izraelis| rež. Avi Nesher | romantinė drama
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje grupė šeimų, tikėdamosi geresnio gyvenimo, emigruoja iš Indijos į Izraelį. Jų didžiai nuostabai visi atvykėliai siunčiami į naują gyvenvietę Negevo dykumoje, kurioje daugiausia gyvena Maroko žydai. Atvykusieji iš Indijos gyventojai bando integruotis vietos bendruomenėje. Deja tai nėra taip paprasta ir kartais tenka susidurti su atšiauria realybe. Tačiau nepaisant konfliktų ir išankstinių nuostatų tarp dviejų skirtingos tautybės jaunų merginų užsimezga artimas ryšys. Filme pakeri švelnus lyrizmas, geraširdiškas humoras sąlygomis, kuriose, gyvenimas, atrodo, „atsuka tau nugarą.“
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Filmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste” dalis.
Dėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.
Rugsėjo 21d. Dorothy Bohm fotografijų paroda
„Stebėtas pasaulis 1940 – 2010: Dorothy Bohm fotografijos“
Vieta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai
Adresas Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
Laikas 17.00 val.
Trukmė 2 val.
„Stebėtas pasaulis 1940 – 2010: Dorothy Bohm fotografijos“ – tai retrospektyvinė, plačiai pasaulyje pripažintos viena pagrindinių britų fotografijos figūrų, fotografės Dorothy Bohm, darbų paroda. Dorothea Israelit, vyro pavarde Bohm, gimė 1924 metais Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje (dabar Kaliningradas).1932 m. Dorothy, būdama dar vaikas, su šeima persikėlė į Mėmelį (dabar Klaipėda). Iš čia, jaučiant nacių artėjimą, 1939 m. birželį mergaitė paauglė buvo tėvų išsiųsta į Angliją. Čia Dorothy baigė fotografijos mokslus, ilgainiui užsiėmė portretine fotografiją, įkūrė savo fotografijos studiją. D.Bohm kūrybinėje biografijoje – dvidešimt penkios personalinės parodos ir virš penkiolikos vardinių leidinių.
Dorothy Bohm iškeliavo Anapilin 2023 m. pavasarį.
Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos Dorothy Bohm fotografijų archyvo saugotoja, D.Bohm parodų kuratorė yra jos dukra Monika Bohm-Duchen. 2010 m. Monika prisidėjo kuruojant pirmąją didelę retrospektyvinę D.Bohm darbų parodą „Stebėtas pasaulis 1940 – 2010: Dorothy Bohm fotografijos.“
Parodos metu bus rodomas režisieriaus Richard Shaw dokumentinis filmas „Matyti šviesą.“
2018 | Anglija| rež.Richard ShawI | dokumentinis biografinis
Paroda skirta Nacionalinei Lietuvos žydų genocido atminimo dienai minėti.
Paroda organizuojama kartu su Klaipėdos žydų bendruomene.
Parodos kuratorė Monika Bohm-Duchen kartu su Gintaru Česoniu
Koordinatorė Rūta Jakštonienė
Paroda vyks iki spalio 15 d.
Rugsėjo 22 d. Paskaita/pokalbis „Kūrybiškumas bet kokia kaina. Moterys menininkės Anglijoje po 1933 m.“
Vieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius.
Adresas J. Janonio g. 9, Klaipėda
Laikas 17.30 val.
Trukmė 1 val.
Londone gyvenanti meno istorikė Monica Bohm-Duchen, fotografės Dorothy Bohm dukra, skaitys iliustruotą paskaitą apie žydų moteris fotografes, kurios Britanijoje rado prieglobstį nuo nacių persekiojimo.
Paskaitoje ne tik plačiau susipažinsime su šviesaus atminimo Dorothy Bohm asmenybe bei jos kūryba, bet ir sužinosime mums iki tol nežinotą informaciją, įdomias detales apie žydų tautybės moteris menininkes, gyvenusias ir dirbusias įvairiose žiniasklaidos priemonėse Jungtinėje Karalystėje po 1933 metų.
Rugsėjo 23d. Galicijos žydų muziejaus kuratorės Kinga Banasik paskaita apie pasaulinio garso grožio imperijos įkūrėją Heleną Rubinštein “Nepaprasta Helenos Rubinstein istorija“
Vieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys.
Adresas Molo g. 60, Klaipėda
Laikas 15.00 val.
Trukmė 1 val.
Susitikime su Galicijos žydų muziejaus parodų kurtore, istorike Kinga Banasik išgirsime pirmojo pasaulyje grožio salono įkūrėjos Helenos Rubinštein gyvenimo istoriją, pamatysime daug įdomių fotografijų, vaizduojančių Heleną kiekviename jos gyvenimo etape. Taip pat turėsime unikalią galimybę pamatyti pirmąją H.Rubinštein televizijos reklamą, sukurtą dar 1929 m.
Turinti lenkiškų šaknų Helena Rubinštein įkūrė grožio imperiją ir tapo viena turtingiausių moterų pasaulyje.
Detaliau apie lektorę
Kinga Banasik istorikė, Lenkijos Krokuvos Jogailos universiteto Žydų studijų instituto absolventė, Rubinšteinų giminės istorijos tyrinėtoja. Parodos „Helena Rubinštein. Pirmoji grožio ponia” kuratorė Galicijos žydų muziejuje Krokuvoje.
Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą. Vertėja Gražina Banienė.
Už galimybę klausyti šią paskaitą dėkojame Lenkijos Institutui Vilniuje.
Rugsėjo 24 d. 16 val. paskaita vyks Gargždų krašto muziejuje.
Adresas Sodo g. 5, Gargždai.
Rugsėjo 27d. 18.30 val. „Irena Veisaitė – tarp knygų ir žmonių. Atsiminimų rinkinio „Mūsų Irena“ pristatymas.”
Vieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
Adresas H. Manto g. 25, Klaipėda
Laikas 18.30 val.
Trukmė 1.30 val.
Knygoje „Mūsų Irena“ profesorę Ireną Veisaitę (1928–2020), pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, prisimena 90 ją artimiau pažinojusių žmonių. Leidinyje įdėtas didelis pluoštas nuotraukų, gausiai cituojami Irenos laiškai, atskleidžiantys sudėtingus jos dvasinio gyvenimo momentus. Knyga skirta plačiajam skaitytojui, kartu ji gali pasitarnauti kaip šaltinis tapdalykiniams atminties, tapatumų, traumos pasakojimų, kultūrų sąveikų, kasdienybės praktikų tyrimams.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto informacija.
Knygą išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vilnius,2023.
Dalyviai: knygos sudarytoja profesorė dr.Reda Pabarčienė, VšĮ Thomo Manno kultūros centro ir Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė, mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas VytautasToleikis.
Pokalbį moderuos Klaipėdos universiteto profesorius dr.Vygantas Vareikis.
Renginio metu bus galima įsigyti leidinį.
Rugsėjo 28 d. Paskaita/diskusija „Beigeliai ir įdaryta žuvis“: žydų virtuvė ir kaip ją suvokia ne žydai”
Vieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
Adresas H. Manto g. 25, Klaipėda
Laikas 17.00 val.
Trukmė 1 val.
Šiame susitikime mūsų lauks pažintis su (ne)pažįstama žydų virtuve ir paplitusiais stereotipais apie Aškenazių virtuvę, maisto ruošimo ypatumus, žydų valgymo tradicijas ir papročius. Gal nuskambės neįprastai, bet stereotipai maisto ruošimo, vartojimo atžvilgiu pakankamai taikliai atskleidžia etninius ir religinius prietarus ir yra svarbi, charakteringa, mūsų artimų kaimynų žydų, įvaizdžio dalis ne žydų gyventojų akyse.
Virtuvė bei maisto gaminimas tradiciškai buvo ir yra suvokiamas kaip „moteriškas užsiėmimas.“ Dr. Dr.Svetlana Pogodina, remiantis medžiaga, surinkta etnografinių ekspedicijų metu, papasakos kaip toks stereotipinis suvokimas visuomenėje, neretai, konstruoja ir stereotipinį moters žydės įvaizdį.
*Aškenaziai-Vakarų, Rytų ir Vidurio Europoje pirmojo tūkstantmečio pabaigoje. susiformavusi etnokultūrinė žydų bendruomenė, išsiskirianti istoriškai susiformavusiais papročiais, liturginiais ypatumais. Lietuvos žydai arba litvakai– teritorinis-lingvistinis Europos žydų, vadinamųjų aškenaziais, pogrupis.
Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą.
Rugsėjo 28 d. V.Toleikis. Knygos “Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko” pristatymas
Vieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys.
Adresas Molo g. 60, Klaipėda
Laikas 17.30 val.
Trukmė 1 val.
Naujoje knygoje „Žydai lietuvių literatūroje.Nuo priešo iki sąjungininko” Vytautas Toleikis gilinasi į jautrią istoriškai ir kultūriškai temą – lietuvių ir žydų tarusavio santykius grožinėje literatūroje lietuvių kalba nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ir vėliau. Leidinyje V.Toleikis, tarsi, kviečia mus permąstyti ar konkretaus laikmečio tekstuose galime užčiuopti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus, ar galime tekstuose rasti antisemitizmo, antijudaizmo apraiškų, ar Lietuva to meto Europos kontekste kuo nors skyrėsi nuo kitų kraštų.
Rugsėjo 30 d. šios knygos pristatymas vyks Gargždų krašto muziejuje.
Adresas Sodo g. 5, Gargždai.
Rugsėjo 30 d. koncertas „KLEZMER MUZIKA. SUSIPAŽINKIM ARTIMIAU“
Vieta Klaipėdos m.savivaldybės Tautinių kultūrų centras
Adresas K. Donelaičio g. 6B, Klaipėda (Skulptūrų parke)
Laikas 14 val.
Trukmė 1 val.
Virtuoziškas klezmerių muzikos duetas, Jungtinėje karalystėje gyvenantys ir kuriantys, visame pasaulyje reprezentuojantys žydų tautos muziką, vokalistė, pianistė ir kompozitorė Polina Shepherd ir klarnetininkas, kompozitorius Merlin Shepherd atvyksta į Klaipėdą!
Savo muzikinį repertuarą šie menininkai grindžia Rytų Europos žydų kultūrai būdinga klezmer muzika bei Jidiš kalba atliekamomis dainomis.
Polina ir Merlin Shepherd yra profesionalūs muzikai, puikiai žinomi žydų kultūros festivaliuose Europoje ir pasaulyje, klaipėdiečiams pristatys tradicines žydų tautos melodijas bei naujus repertuaro kūrinius, įtrauksiančius klausytojus į siautulingo ritmo šokių muziką, paliesiančius kiekvieno širdį graudžia, lyriška ar emocinga melodija, menančia štetlų gyvenimą, atkeliaujančia iš šurmuliuojančio rytietiško turgaus, atkartojančia Odesos žvejo dainų aidą.
*Klezmer (reiškia „muzikinis instrumentas“) muzika yra vadinama tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika, XVIIa.pab.– XXa. pirmoje pusėje buvusi populiari Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Galicijoje ir kitose aškenazių gyvenamose tuometinėse teritorijose. Klezmeriai buvo klajojantys žydų liaudies muzikantai, kurie grieždavo vestuvėse ir kitose bendruomenės šventes, mugėse. Jų muzikai būdingas ekspresyvumas ir improvizacijos, savita greito ritmo ir tempo atlikimo maniera, skirtingų emocijų dermė kūriniuose.
Spalio 1d. Kūrybinės dirbtuvės
Mokykis kalbą dainuojant!
Praktinė pažintis su klezmer muzika ir jidiš kalba atliekamomis dainomis.
Vieta Klaipėdos m.savivaldybės Tautinių kultūrų centras
Adresas K. Donelaičio g. 6B, Klaipėda (Skulptūrų parke)
Laikas 12 val.
Trukmė 1 val.
Abejoji, jog galima mokytis kalbą dainuojat? Ateik ir įsitikink. Linksmos ir įtraukiančios klezmer muzikos ir jidiš kalba atliekamų dainų kūrybinės dirbtuvėse laukiami visi, nepriklausomai nuo turimo muzikinio išsilavinimo. Jidiš kalbą žinoti nebūtina.
Spalio 3 d. Filmas ir pokalbis
„ŠVĖKŠNOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ: istorija ir paveldas”.
Neakivaizdi pažintis su gyvenusia Švėkšnoje Sara Levitanaite pokalbyje „Mūsų Sara.“
Vieta Klaipėdos m.savivaldybės Tautinių kultūrų centras
Adresas K. Donelaičio g. 6A, Klaipėda (Skulptūrų parke)
Laikas 17.00 val.
Trukmė 1 val.
2020 | Lietuva| rež. Nerijus Brokas| dokumentinis, biografinis
Filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (rež. N. Brokas, 2020 m.), pristato buvusią Švėkšnos žydų bendruomenę, išlikusį ir sunykusį paveldą. Filme pasakojama apie Švėkšnos miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydai, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis, Australijoje gyvenantis Naftalis Zivas (g. 1924 m.) ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės Calzonienės sūnus klaipėdiškis kompozitorius Benhardas Calzonas (g. 1948 m.).
„Mūsų Sara”
Sara Levitanaitė gimė 1917 m. Švėkšnoje. Buvo miško pirklio Izraelio Levitano dukra, turėjo dar dvi seseris. Sara lankė Švėkšnos „Saulės” gimnaziją, ją baigusi, išvyko į Kauną. Įgijo vaistininkės profesiją, karo metu susipažino su Ašeriu Feldmanu ir už jo ištekėjo.Sara su Ašeriu buvo aktyvūs antifašistinio pogrindžio dalyviai Kauno gete. Vienos operacijos Kauno gete metu Sara Feldman buvo nužudyta…
Renginius pristatys Monika Žąsytienė – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė, edukatorė, gidė, knygos „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII-XX a.” autorė.
Spalio 4 d. kūrybinės dirbtuvės „Hop! Hop! Hop! Jidiš kultūra šokio ritmu“
Vieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys.
Adresas Molo g. 60, Klaipėda
Laikas 17.30 val.
Trukmė 1 val.
Jidiš kultūroje šokiai yra žinomi kaip „socialiniai“ šokiai, kuriuos lengva ir smagu atlikti net neturint įgūdžių. Neįmatriu žingsniu šokama ratu ar linijoje, atskirai ar poromis. Gyva ir išraiškinga klezmer muzika yra šių tradicinių šokių, kurių šaknys -Rytų Europos aškenazių žydų bendruomenėse, fonas. Dalyviai, skambant klezmer muzikai, išmoks judėti skirtingų šokių žingsneliais ir figūromis.O mokytis padės muzikos kūrinių aranžuotoja ir atlikėja italė Valerija Conte ir jos vadovaujamo ansamblio atlikėjai. Dirbtuvės atviros visiems. Patirtis nebūtina.
Spalio 5 d. koncertas „Po Europą lydimi pašėlusios klezmer muzikos!“
Vieta Klaipėdos m. I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys.
Adresas Molo g. 60, Klaipėda
Laikas 17.30 val.
Trukmė 1 val.
Kojos kilnosis pačios ir paskaus delnus ploti žaismingu akordeono ir tūbos ritmu. O kur dar virtuoziškos ir aistringos klarneto improvizacijos! Lydimi klarnetininkės Valerijos Conte ir jos kvarteto muzikantų nersim į uždegančias Rytų Europos žydų muzikos nuotaikas! Kvarteto repertuare yra originalių klezmerių kompozicijų bei aranžuočių, egzotiškų balkanų melodijų aranžuočių, jidiš ir hebrajų kalba atliekamų dainų. Šio nedidelio, festivaliuose jau gerai žinomo ir visada laukiamo, tarptautinės sudėties ansambio vadovė – muzikos kūrinių aranžuotoja ir atlikėja italė Valerija Conte gyvena ir kuria Stokholme
Spalio 5d. Paskaita „Ambicijos & peticijos. Įvairūs Memelio žydų moterų portretai.”
Vieta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
Adresas H. Manto g. 25, Klaipėda
Laikas 17.00 val.
Trukmė 1 val.
Visi žino, kas buvo rabinas Rülf. Tačiau ką galime pasakyti apie jo žmoną? Apie Memelio žydų moteris žinome nedaug, tačiau jos atliko svarbų vaidmenį. Šioje paskaitoje, kurią skaitys prof. habil. dr.Ruth Leiserowitz (PL), sužinosime apie žydų moterų vaidmenį Memelio namų ūkiuose, taip pat išgirsime kai kurių buvusių Augustės Viktorijos licėjaus mokinių, padariusių tarptautinę karjerą, pavyzdžiui, fotografės Dorothy Bohm ar kalbininkės Dorothee Metlitzki, pasakojimus.
Spalio 8d. koncertas „Keliaujančių riterių dainos“
Vieta Klaipėdos S.Šimkaus konservatorija
Adresas S. Šimkaus g. 15, Klaipėda
Laikas 16 val.
Trukmė 1.30 val.
Dainininkė Shirelle Dashevsky ir pianistas Evgeny Kosovsky (IL) supažindins publiką su nuostabia žydų muzikine kultūra. Koncerto programoje išgirsime vokalines miniatiūras jidiš kalba ir itin dvasingas dainas hebrajų kalba. Taip pat skambės labai ypatingų dainų serija jidiš kalba iš žymaus žydų folkloristo Moses Beregovskio rinkinio.
Pabūkim kartu skambant genialiai Mikhail Gnessin ir Alexander Kerin muzikai ir jaudinančiam dainavimui iš širdies.
Spalio 11d.
Vieta Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys
Adresas Taikos pr. 81A, Klaipėda
Laikas 17 val.
Trukmė 1.30 val.
Filmas visai šeimai „Abulelė“
2015 | Izraelis| rež. Jonathan Geva | fantastinis
Vyresnysis Adamo brolis žūsta autoavarijoje. Sielvartaujantys tėvai stengiasi susidoroti su šeimą užgriuvusia tragedija ir, tarsi, „užmiršta“ dešimtmetį Adamą. Berniukas jaučiasi labai vienišas. Viskas pasikeičia tą dieną, kai jis sutinka Abulelę. Senovės legendose Abulelės – didžiuliai, pūkuoti monstrai, kuriuos mato tik tie vaikai, kuriems reikia draugo. Vieną vakarą Adamas ir pūkuotas geraširdis milžinas Abulele susitinka.
Kokius nuotykius patirs neišskiriamais draugais tapę berniukas ir monstras, pamatysite visai šeimai skirtame filme „Abulelė.“
Filmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste” dalis.
Filmas Bostono žydų filmų festivalyje pelnė publikos apdovanojimą; Vaikų filmų festivalyje „KINOdiseea“ Vengrijoje išrinktas geriausiu vaidybiniu filmu.
Trukmė 90 min.
Filmas subtitruotas lietuviškai..
Dėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.
Spalio 12 d.
Vieta Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčia
Adresas Savanorių g. 4, Klaipėda
Laikas 18 val.
Trukmė 1 val.
Koncertas „Ariela“. Skirtas žydžių moterų kompozitorėms minėti.
Sarah Feigin nee Kugel, Rosy Wertheim, Ruth Schonthal, Minna Keal, Viteslava Kapralova, Ilse Weber and many more ir daugelis kitų… Už kiekvieno vardo slypi dramatiškas likimas ir unikalus kompozicinis kūrinys, kuris beveik nežinomas visuomenei. Nors Holokaustas sunaikino daugelio šių drąsių žydžių moterų gyvybes, liko neįkainojamos vertės jų muzikinis paveldas.
Suvokiant tragediją, o kartu ir nesunaikinamą viltį gyventi, koncerto metu atliekamais kūriniais minėsime ir pagerbsime juos kūrusioms moteris.
Koncertą atliks: pianistė Sigrid Hagn ir smuikininkė Sonja Novcic (Austrija).
Už galimybę klausyti festivalio uždarymo koncerto širdingai dėkojame Austrijos ambasadai.
Festivalio psl. www.zydukulturosdienos.lt
