Ūkininkai patenkinti grūdų derliumi

Rugpjūtį pabaigęs javapjūtę ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Vėžaičių seniūnijos Girininkų kaimo patenkintas rekordiniu derliumi: iš hektaro prikūlė vidutiniškai 8,1 t kviečių. Tokio derliaus nebūta per 25 metų šeimos istoriją. Jo teigimu, padidėjimą lėmė efektyvių, bet nepigių fungicidų naudojimas, tinkama agrotechnika, augalų priežiūra, laiku atlikti darbai. „Ūkininko pastangos atsiperka“, – patikino ūkininkas.

Pastangos atsipirko

Girininkiškio ūkininko G. Lapinsko valdose – 360 ha pasėlių, iš kurių nenukultos tik pupos – 100 hektarų, bet ir jos žada gerą derlių. Žieminių rapsų prikūlė po 4 tonas iš hektaro, o pernai – 3,8 t. Ypač džiugina šiųmetis kviečių derlius, padidėjęs 300–400 kg iš ha, palyginti su praėjusiais metais. Jis augino 160 ha kviečių, iš kurių 150 ha – žieminių. „8,1 tonos iš hektaro – retas Žemaitijos ūkininkas tiek prikulia, nors dirvožemiai skirtingi, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone mažiau derlingi nei Kretingos ar Mažeikių, – atskleidė Giedrius. – Pavasarį vienas mėnuo buvo itin sausas, bet vėliau palijo ir pasėliai atsitaisė.“

Ūkininkui, šiemet investavusiam į efektyvius, bet nepigius fungicidus, padėjo ir gamta. Augalai buvo sveiki ir gerai užderėjo.

Dalį grūdų jis pardavė, o dalį supylė į savo aruodus. „Maistinių kviečių supirkimo kainos tenkino, bet laukiame aukštesnių“, – prisipažino G. Lapinskas.

Išbando naujoves

Šeimos ūkyje dirba du samdomi darbininkai, kuriems šiuo metu darbo netrūksta grūdų sandėliuose. Praėjusią savaitę G. Lapinską radome buvusiame rapsų lauke skutantį ražieną – ruošė dirvą žieminiams kviečiams. „Planuojame sėti apie 150 ha, o gal ir 200“, – sakė ūkininkas. 70 hektarų pasėti žieminiai rapsai jau žaliuoja.

G. Lapinskas antrus metus vietoj arimo pasirinkęs skutimą. Įsigijo gerą skutiką. „Klimatas keičiasi – kai šlapia, neįvažiuosi su plūgu, o kai sausra, skutimas padeda išsaugoti drėgmę, augalų liekanos vienodai išmaišomos dirvoje, – dėstė G. Lapinskas, jau įsitikinęs tokiu dirvos dirbimo efektyvumu. – Traktoriuje įdiegiau tikslaus vairavimo sistemą – nėra persidengimų. Juk viskas atsiliepia derliui.“

Ūkininkas akcentavo, jog svarbi ir sėjomaina. „Rapsai, kviečiai, pupos ir vėl kviečiai – ši dirvą tausojanti sėjomaina pasitvirtino“, – dalijosi patirtimi G. Lapinskas.

Be to, jis augina tarpinius augalus: nukūlęs kviečius sėja aliejinius ridikus ir garstyčias. Pernai rudenį suarė, o šiemet paliks žiemoti, kad sumažintų dirvos eroziją.

Ūkininkas rūpestingai atlieka darbus savo ūkyje. „Dirbti galima įvairiai, bet tie, kas viską atiduoda, džiaugiasi rezultatais“, – kalbėjo G. Lapinskas.

Jis patikino, jog šiemet javų augintojams palankūs metai. Tai kodėl jie skundžiasi? „Tokia ūkininko filosofija, – šyptelėjo ūkininkas, kuris ir vasaros pradžioje kalbėjo optimistiškai. – Reikia dirbti, ir viskas bus gerai.“

Kretingališkiai džiaugiasi

Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė praėjusį penktadienį nukūlė paskutiniuosius vasarinius kvietrugius. Beje, Kretingalės seniūnijoje daugiausia deklaruota vasarinių kvietrugių – 128,78 ha bei žieminių – 550,94 ha, taip pat vasarinių kviečių – 1456,94 ha, o daugiausia žieminių kviečių – 2141,92 ha – Vėžaičių seniūnijoje. Kretingalės seniūnijoje daugiausia deklaruota žirnių – 451,45 ha, o pupų – 234 ha – Vėžaičių seniūnijoje.

Pasak Kretingalės KŽŪB vadovo Gerardo Liorenšaičio, šiemet derlius geresnis nei pernai: antai žieminių kviečių – 5 t iš ha, žieminių miežių – 5,5 t, vasarinių kviečių – 4,5 t. „Grūdų prikūlėme daugiau, tačiau rapsų derlius nuvylė – tik 3 tonos iš hektaro. Pasėliai buvo išretėję, apniko neįprastos piktžolės“, – kalbėjo vadovas.

Iš viso kretingališkiams teko nukulti 2 100 ha javų. Lietus trukdo sudoroti 64 ha pupų.

Ir visgi ne visi ūkininkai džiaugiasi šiųmečiu derliumi. Doviliškis grūdų augintojas Pranas Uktveris apgailestavo, jog žieminiai kviečiai sunyko. „Šiemet bjauresnė sausra nei ankstesniais metais. Doviluose neiškrito nė lašo, nors aplinkinėse vietovėse lijo – gamta mus nuskriaudė“, – sakė ūkininkas, bet pridūrė, kad neblogai užderėjo vasarojus.

Daugiau augino grikių ir kmynų

Javapjūtė Klaipėdos rajone jau baigiama – anot Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Evos Šilinskienės, tempą sulėtino prapliupę lietūs, tačiau dauguma ūkininkų derlių spėjo nuimti rugpjūčio mėnesį. Dar tebežaliuoja kukurūzai, žydi grikiai, laukuose juoduoja pupos.

„Seniūnijose skiriasi derlingumo rodikliai. Preliminariais duomenimis, ūkininkų, auginančių 50 ir daugiau ha grūdinių augalų ir rapsų derlius šiek tiek geresnis nei pernai. Kviečių vidutinis derlius – 4,8 t/ha, kvietrugių – 3,5 t/ha, rugių – 2,2 t/ha, avižų – 2,4 t/ha, žirnių – apie 2,5 t/ha, rapsų – 3,2 t/ha.

Šių metų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijų duomenimis, rajone didesni žieminių kultūrų plotai: žieminių kviečių – 8 123,71 ha (2019 m. – 7 848,36 ha), žieminių kvietrugių – 2 237,40 ha (2019 m. – 1 433,37 ha), rapsų – 1 854,79 ha (2019 m. – 1 471,42 ha). Žymiai išaugo grikių plotai: nuo 189,13 ha pernai iki 855,26 ha šiais metais, išsiplėtė avižų plotai – nuo 1 822,37 ha praėjusiais metais iki 2 108,15 ha šiemet.

Sumažėjo žieminių rugių: nuo

1 641,52 ha pernai iki 774,24 ha šiais metais, pluoštinių kanapių – tik 133,14 ha, nors pernai buvo 190,33 ha. Šiais metais daugiau deklaruota kmynų – 239,14 ha, o pernai – tik 68,84 ha.

Daugiausia avižų auginama Agluonėnų seniūnijoje – 741,03 ha, taip pat grikių – 448,14 ha, žieminių speltos kviečių – 95,03 ha, žieminių rugių – 281,96 ha. Vasarinių rapsų daugiausia augino Priekulės seniūnijoje – 232,41 ha, o žieminių – 582 ha – Vėžaičių. Pastarojoje daugiausia ir pluoštinių kanapių – 129,66 ha“, – kalbėjo E. Šilinskienė.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.