Ūkininkė iš Šilėnų: ateitis miglota

Įtampa pieno sektoriuje nemažėja – ūkininkai tęsia protestą dėl žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimo šį nemokamai dalindami gyventojams. Jie sunerimę, kas laukia ateityje. Porą dešimtmečių pieno ūkį puoselėjantys Vaidutė ir Vincas Leonauskai iš Šilėnų kaimo taip pat įsijungė į šią akciją. „Jeigu valdžia nepadės, pienininkystė priversta žlugti“, – kalbėjo ūkininkė.

Palaiko akciją
Pieno ūkių savininkai patyrė šoką: gamybos kaštai dideli – dėl karo brango dyzelinas, elektra, dujos, o supirkimo kainos mažėja. Šnekama, kad krizėms reikia ruoštis iš anksto. Betgi iš kur smulkusis ar vidutinis ūkininkas gali sukaupti atsargų? Parduotuvėse pieno produktų kainos verčia griebtis už galvos, o žaliavinio pieno supirkimo kainos tokios, kad negali padengti gamybos kaštų. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis tvirtina, kad dabar pieno gamintojams dalis galutinėje pieno kainoje sudaro vos 23–26 proc.
Kasdien po toną pieno anksčiau pardavusi AB „Žemaitijos pienas“ vidutinio ūkio savininkė V. Leonauskienė antrą savaitę jį dalija nemokamai ne tik Endriejavo seniūnijos žmonėms – į jos sodybą atvažiuoja ir gyventojai iš Gargždų, Vėžaičių, Palangos, Klaipėdos, Kretingos. „Praėjusį sekmadienį palaikydama akciją vežiau į Gargždų turgų. Pavakare pritrūkus pieno jo atvežė ūkininkė Vida Gedmintienė iš Balsėnų, – kalbėjo V. Leonauskienė. – Dauguma žmonių aukoja – prisideda prie akcijos, supranta mūsų padėtį ir palaiko.“

Ūkininkas Vincas Leonauskas.


Mažina bandą
Antrą savaitę Leonauskų ūkyje piendavės su pašarais nebegauna priedų – rapsų išspaudų, mineralinių medžiagų. „Žinoma, tai atsilieps gyvuliams, bet nebemaitinsime šiuos produktus parduodančių įmonių, – atskleidė ūkininkė. – „Žemaitijos pienas“ nieko nežada, atseit nieko negali padėti. Nuo vasaros vidurio iki vasario mėnesio pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 40 proc.“
Sausio mėnesį sužinojusi, kad nuo vasario už žaliavinio pieno kilogramą gaus tik 27 centus, suskubo mažinti bandą: 8 karvės ir telyčios išdardėjo į mėsos perdirbimo įmonę. Dabar bandoje – 50 melžiamų karvių. Jų mažėja antrus metus. V. Leonauskienė neslepia nusivylimo: ūkio ateities nebemato. O kiek darbo, jėgų, lėšų įdėta 22 metus puoselėjant pieno ūkį. Leonauskai – konkurso „Metų ūkis 2014“ – laureatai. Pieno ūkis – šeimos pragyvenimo šaltinis.
„Viskas priklauso nuo valdžios: jeigu ji nieko nedarys – nebeliks pieno ūkių, o tada ateis eilė ir galvijininkystės ūkiams. Juk jau nebeliko išmokų už pieninės veislės galvijus. O kuo skiriasi šių ir mėsinės veislės gyvulių mėsa?“ – retoriškai ištarė ūkininkė ir pridūrė, kad dabar Seimo nariams aktualiausias pedofilijos skandalas, o ne ūkininkų bėdos. V. Leonauskienė kalbėjo, kad vasario 17 d. pieno ūkių savininkai planuoja rinktis į piketą prie Seimo rūmų, o vasario 21 d. Vyriausybė numačiusi svarstyti šį klausimą.

Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Klaipėdos rajone praėjusiais metais pienininkystės ūkių sumažėjo apie 10 proc., taip pat ir melžiamų karvių – iki 3 301. Daugiausia yra smulkiųjų ūkių (1–2 karvės), tačiau ir jų sumažėjo nuo 199 iki 168, juose beliko 215 piendavių. Mažėjo ir bandų, kuriose 3–5 karvės – liko 50, karvių jose – 183. Tačiau padidėjo 6–10 karvių bandų iki 23, karvių jose – 174. Padaugėjo ir 31–50 karvių bandų iki 9, piendavių – iki 377. Net penkiomis sumažėjo 51–100 karvių bandų – iki 8, kuriose beliko 531 karvė iš 922. Per metus trimis padaugėjo bandų po 101–150 karvių, kuriose dabar 643. Sumažėjo didesnių nei 151 karvė bandų iki trijų. Šiose – 637 piendavės.


Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content