Ūkininkų stiprybės šaltinis – optimizmas

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Dauguma rajono ūkininkų baigė pavasarinę sėją, liko pasėti vėlyvąsias kultūras, kurioms pavojingos šalnos. Žemdirbiai baiminasi sausros – žemė jau dabar išdžiūvusi. Jie nesiryžta prognozuoti, koks bus derlius. Jaudina ir kylančios trąšų, degalų, augalų apsaugos priemonių kainos. „Pasirinkusieji žemės ūkį turi būti optimistai – daug kas nuo ūkininkų nepriklauso“, – įsitikinę pašnekovai.


Nerimą kelia sausra
„Iki antradienio Klaipėdos rajone deklaruoti pasėlių buvo atvykę apie 350 ūkininkų – manau, kad šiuo metu dar vyksta darbai laukuose, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė. – Tačiau sėja eina į pabaigą – didžioji dalis ūkininkų jau pasėjo vasarojų. Liko tik grikiai ir kukurūzai, kuriems pavojingos šalnos.
Ūkininkai baiminasi sausros – žemė jau dabar išdžiūvusi. Nerimą kelia ir kylančios trąšų, degalų kainos. Išaugusios sąnaudos galimai išaugins derliaus kainas rudenį.“
Šią savaitę sėją baigė ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Girininkų kaimo. „Pasėjau 100 ha pupų – dėl sėjomainos šios kas 4 metai grįžta į mano ūkį, – patikino jis. – Šiemet keistas pavasaris – stiprios šalnos, jau trečia savaitė be lietaus, kurio reikėtų. Kol kas normalu, bet jei greitai nebus kritulių, gero nelauk.“
G. Lapinskas patenkintas, jog 180 hektarų žieminių kviečių gerai peržiemojo, tik rapsų lauke kai kur išmirkę lopeliai. Dabar prasidės augalų priežiūros darbai. „Deficitu tapo augalų apsaugos priemonės, trąšos kelis kartus pabrango. Rudenį spėjau nusipirkti – kaip loterijoje išlošiau. Išgyvensiu – nepanikuoju“, – kalbėjo ūkininkas.
Inovatyvaus augalininkystės ūkio šeimininkas Giedrius, valdantis 360 ha, pernai pabandęs pasėlius tręšti skystomis azotinėmis trąšomis, šiemet jomis tręš visus laukus. „Per sausrą augalai jas geriau įsisavina, mažesni nuostoliai garuojant“, – dalijosi patirtimi jis.
G. Lapinsko manymu, derlius turėtų būti normalus. „Grūdų auginimo sąnaudos didėja, tačiau ir grūdų kainos kyla – reikia balanso ir viskas bus gerai“, – optimizmo nestokojo ūkininkas.
Šį šaltą, vėlyvą pavasarį daupariškis Rytis Kernagis sėją baigė balandžio pabaigoje – daugiau nei 100 ha miežių ir pupų pasėjo. Žiemą per liūtis išmirko 20 ha pasėlių – teko atsėti. „Dabar trūksta lietaus, suskeldėjusi žemė. Reikėtų paskutinį kartą tręšti žieminius javus, bet tenka laukti lietaus, kad ištirptų trąšos“, – dėstė ūkininkas. Nusivylęs pernykščiu derliumi, šiemet jis nedrįsta prognozuoti.


Mažiau trąšų
Daugiau nei 700 ha žemės valdantis Tomas Balčėnas iš Venckų didžiumą plotų apsėjęs žieminiais kviečiais, kvietrugiais, rapsais. „Pasėliai neblogai peržiemojo, bet jau nuo pavasario grasina sausra. Lengvesnėse žemėse vysta rapsai. Alkanas maratono toli nenubėgsi“, – vaizdžiai palygino ūkininkas.
T. Balčėnas prisipažino, kad keleriopai pabrangusios trąšos privertė labiau skaičiuoti. Atsižvelgdamas į žemės našumą, vidutinį kelerių metų derlingumą bei kitus rodiklius, sprendžia, kur daugiau investuoti. Jį džiugina, kad apie 70 proc. rapsų pasėlių – gražūs, visgi derliaus neprognozavo.
T. Balčėno nuomone, esant didžiulėms trąšų, kuro išlaidoms, grūdų tona turėtų kainuoti ne mažiau kaip 400 eurų, o dabar – tik 360 Eur. Anot jo, daug išbandymų šiemet ūkininkams – sunku įsigyti augalų apsaugos priemonių, o laiku nenupurškęs pasėlių, gero derliaus nesitikėk. „Bandysime įveikti sunkumus – žemės ūkyje dirba optimistai. Svarbu pakeisti visuomenės požiūrį, kad esame išlaikomi, „pašalpiniai“, – dėstė T. Balčėnas.
Apie 100 ha dirbančiam Fartunatui Vaitkui iš Tilvikų kaimo beliko pasėti vasarinius rapsus – laukia šiltesnių orų. „Nukentėjo dalis žieminių pasėlių – išmirkusius teko atsėti. Pasėjau apie 50 ha kviečių, miežių, pupų, žirnių, bet sausą, šaltą pavasarį sunkiai dygsta. Reikia šilumos ir trąšų, o pastarosios pabrango nuo 300 eurų iki 1 300 Eur už toną. Šiemet dvigubai mažiau trąšų naudojau“, – atskleidė ūkininkas. Anot jo, pasėlių plotai nedideli, o sąnaudos milžiniškos. „Bandau kapstytis – turiu įsipareigojimų bankui. Sudėtinga padėtis, nenuspėjami laikai“, – sakė F. Vaitkus. Smulkiesiems ūkininkams tenka galvoti apie išlikimą.


Augina ir perdirba
Tadas Mockus iš Antkopčio kaimo taip pat planavo šią savaitę baigti sėją. Ekologinio ūkio savininkas, dirbantis 250 ha žemės, savaitės pradžioje jau buvo pasėjęs avižas, žirnius, liko pasėti 50 ha vasarinių kviečių ir 27 ha pluoštinių kanapių.
Netradiciškai ūkininkaujantis T. Mockus neslėpė, jog pastaruosius kelerius metus neapleidžia finansinės problemos. Jas spręsti stengiasi perdirbdamas ir parduodamas savo produkciją. „Turiu leidimą spausti ne tik pluoštinių kanapių sėklų aliejų, bet ir rapsų. Naujovė – pilno grūdo kvietiniai, ruginiai ir avižiniai miltai, manų kruopos, sėlenos. Pardavinėju internetu ir ūkininkų turgelyje Klaipėdoje, tačiau žmonėms dar trūksta supratimo apie ekologiškus produktus – jie nori nusipirkti pigiau“, – kalbėjo T. Mockus.
Jis patikino, jog ekologiniame ūkyje negalima naudoti jokių cheminių trąšų ar augalų apsaugos priemonių – tik biologines, kurios labai brangios. „Ekologiniame ūkyje – griežta sėjomaina, intensyvus žemės dirbimas. Antai dirvą kultivuojame 2–3 kartus, rudenį skutame – atradau tinkamą žemės dirbimo būdą ir atsikračiau piktžolių“, – dalijosi patirtimi ūkininkas.
Tačiau T. Mockų neviltin varo valdininkų požiūris į ekologiją – neskatina ekologiškai ūkininkaujančiųjų, nors derlius pastaruosiuose ūkiuose gerokai mažesnis. „Klaipėdos rajone vidutiniškai prikulia 6 tonas iš ha, o ekologiniuose – apie 2 t iš ha, – teigė pašnekovas. – Jau kelerius metus nesulaukiame subsidijos padidinimo. Kai kurie ūkininkai atsisakė ekologinio ūkininkavimo, nes išgyventi labai sudėtinga. Eskaluojama ekologija, žaliasis kursas, o pinigai plaukia į chemizuotus ūkius, nors mes darome gerą darbą tausodami aplinką, gamtą, gamindami sveikus produktus.“


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių