Ukrainietės ir gargždiškės lemtingas susitikimas tarptautiniame projekte:
bibliotekos neturi sienų, kai nugali vertybės
Tarptautiniame projekte prieš ketverius metus įvykusi pažintis su projekto dalyve, gargždiške ukrainietei bibliotekininkei prasidėjus karui atvėrė kelius ne tik į Lietuvą, bet padėjo ir toliau tęsti mėgstamą profesionalią veiklą. Ukrainos Nikolajevo apskrities universalios mokslo bibliotekos Tarptautinės partnerystės centro vedėja Larysa Sydorenko ir tos pačios bibliotekos Metodinio skyriaus vedėja Tetiana Virovka nuo pavasario dirba Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Savo profesinės veiklos patirtimi, karo sukeltais išgyvenimais ukrainietės praėjusią savaitę dalijosi su Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojais. Tarptautinio bendradarbiavimo gija virto emociškai stipria žmogiškumo ir patriotiškumo pamoka.
Miestas nuniokotas, dvasia – nenugalėta
Nikolajevo regionas, kuriame daug svarbių infrastruktūros objektų, pačiomis pirmosiomis agresorės Rusijos sukelto karo dienomis patyrė žiaurias priešo atakas. „Taip atrodė mūsų mylimas Mykolajivas (ukr.) penkios minutės iki karo“, – jautriu videofilmu susitikimą su J. Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojais pradėjo T. Virovka, Nikolajevo apskrities universalios mokslo bibliotekos Metodinio skyriaus vedėja, o dabar dirbanti Ievos Simonaitytės bibliotekos Informacijos išteklių skyriaus vyresn. bibliotekininke. Videofilme per kelias minutes prabėga gražaus, gyvybingo miesto vaizdai: daug žalumos, architektūrinių paminklų, puikiai sutvarkytų pastatų ir gatvių, vandens telkinių. Tačiau dabar šie nuostabūs vaizdai tik prisiminimuose: daug svarbių objektų subombarduota, neveikia vandentiekis, žmonės karštą vasarą Ukrainos pietuose ištvėrė be geriamojo vandens. Tai dar kartą įrodo, koks stiprus Ukrainos ryžtas laimėti.
Nikolajevo apskrityje anksčiau gyveno apie 1 300 000 gyventojų, administraciniame centre Nikolajeve – per pusė milijono gyventojų. Karui prasidėjus, nuolat bombarduojant daug gyventojų evakavosi. Sritis yra suskirstyta į 19 rajonų. „Kol mes pasiekdavome atokiausią mūsų apskrities biblioteką, tekdavo važiuoti apie 4 val.“, – palyginimui su Lietuvos atstumais kalbėjo T. Virovka, pristatydama ir Nikolajevo apskritį, ir apskrities universalią mokslo biblioteką.
Vakaruose Nikolajevo apskritis ribojasi su Odesos, šiaurėje – su Kirovohrado, šiaurės rytuose – su Dniepropetrovsko, o rytuose – su Chersono sritimis.
Ukrainos Nikolajevo apskrities universali mokslo biblioteka yra svarbiausia bibliotekos įstaiga apskrityje, kurioje kaupiama informacija 62 kalbomis. Miestas didžiuojasi, kad ši biblioteka inteligentijos pastangomis buvo atidaryta dar 1881 m. Nuo 1938-ųjų ji turi apskrities bibliotekos statusą ir būtent nuo tada tapo informaciniu-metodologiniu ir koordinaciniu centru 483 Nikolajevo apskrities bibliotekoms.
Nuo vasario 24 d. iki gegužės pabaigos Nikolajevo apskrities universali mokslo biblioteka neveikė. Nuo birželio 1 d. skaitytojai buvo vėl priimami, bet tik pusdieniui ir tik vienoje salėje. Lankytojai tęsė pradėtus savo mokslinius darbus, tyrinėjo dokumentus, skaitė literatūrą, gaudavo žinių iš fronto, taip pat apie savo artimuosius.
Vertingi bibliotekos fondai
Nikolajevo apskrities universalios mokslo bibliotekos fonduose sukaupta apie 2 milijonai leidinių, tarp jų apie 50 tūkst. labai unikalių, vertingų, o 240 egzempliorių yra net iš 18 a.
Biblioteka yra sukaupusi labai turtingą kraštotyrinę medžiagą, o visi periodikos leidiniai yra kaupiami nuo 1893 m. iki šių dienų. Biblioteka kiekvienais metais naudodavosi apie 27 000 lankytojų, kuriems kasmet būdavo išduodama apie 760 tūkst. leidinių. Skaitytojai galėjo naudotis 42 kompiuteriais.
Bibliotekos struktūroje yra 14 skyrių, vartotojams skirtos 5 teminės skaityklos, 2 centrai, veikia Knygos muziejus. Bibliotekoje dirbo 110 darbuotojų, iš jų – 77 bibliotekininkai, 33 – inžinieriai-technikai. Bibliotekoje veikė kūrybinė laboratorija, kurioje informacinių technologijų specialistai nuolat mokė ir darbuotojus, ir lankytojus dirbti naujausiomis programomis, o studentai, moksleiviai atlikdavo ir įvairius tyrimus, bandymus, yra sukūrę savo technologinių sprendimų, pvz., „interaktyvią ranką“.
„Didžiuojamės, jog buvo restauruoti vertingi Mokslinio tyrimo skyriaus bibliotekos baldai, o senas bibliotekos patalpas buvo stengiamasi pertvarkyti ir pritaikyti moderniųjų technologijų, projektinėms veikloms“, – akcentavo T. Virovka.
Bibliotekininkai nuolatos kėlė savo kvalifikaciją, dalyvavo ne tik nacionaliniuose, apskrities, bet ir tarptautiniuose projektuose. Daug projektinių veiklų buvo susiję su kritinio mąstymo ugdymo, visuomenės atsparumo, šalyje vykstančių reformų supratingumo, savanorystės ugdymu. Tikėtina, kad šie projektai padėjo formuoti ukrainiečių savimonę, pasididžiavimą savo šalimi, skiepijo patriotizmą ir gebėjimą atsispirti Rusijos propagandai. Būtent šios ukrainiečių stiprybės pasitvirtino kovojant su teroristine Rusija.
Geranoriška pagalba – nauji darbai
Nikolajevo apskrities universalios mokslo bibliotekos Tarptautinės partnerystės centro vedėja L. Sydorenko susitikime J. Lankučio bibliotekoje spinduliavo optimistinį požiūrį į bibliotekininkų veiklą, gebėjimą prisitaikyti kritiškose situacijose, nuolatinį siekį tobulėti. Larysa atskleidė, kad ji vadovaujasi išmintimi, jog „akys baisininkės, o rankos – darbininkės“. Larysa buvo aktyvi tarptautinio bibliotekų pažangos projekto, finansuojamo filantropų Bilo ir Melindos Geitsų fondo, dalyvė, bendradarbiavo su JAV ambasada, Amerikos namais Kijeve. Būdama bibliotekos Tarptautinės partnerystės centro vedėja sėkmingai realizavo ne vieną tarptautinį projektą, rūpinosi bibliotekos tarptautiniais ryšiais, bendradarbiavo su tarptautinėmis bibliotekininkų asociacijomis, užsiėmė jaunųjų talentų projektais, anglų kalbos mokymais. Jos nuolatinis siekis tobulėti, imtis naujų veiklų, dalyvauti tarptautiniuose projektuose buvo lemtingas, kai prieš ketverius metus viename iš projektų Lvivo apskrityje, Slavske, ji susipažino su Diana Cipariene, tuomete J. Lankučio bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.
Prasidėjus karui, Larysa nedrąsiai kreipėsi į Dianą padėti Lietuvoje įsidarbinti. D. Ciparienė nedelsdama ištiesė pagalbos ranką: paprašė Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorės Lauros Juchnevič įvertinti Larysos profesinę kompetenciją.
„Niekas nevyksta atsitiktinai, tiek Dianai, tiek Laurai esu be galo dėkinga ir būsiu dėkinga iki savo gyvenimo pabaigos“, – jautriai, nebetramdydama graudulio kalbėjo L. Sydorenko, kuri Ievos Simonaitytės bibliotekoje pradėjo dirbti gegužės 2 d., o to paties mėnesio 4 d. bendradarbiaujant su JAV ambasada Lietuvoje, Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje įkurta nauja kultūros ir mokymosi erdvė Klaipėdoje – Amerikos skaitykla. Juk kaip tik tokioje veikloje Larysa turi didžiulės patirties, sukauptos, kai dirbo Nikolajevo bibliotekoje.
J. Lankučio viešojoje bibliotekoje susitikime su Ukrainos bibliotekininkėmis dalyvavusi D. Ciparienė akcentavo, jog tokia savitarpio pagalba, vertybių, kurios buvo deklaruojamos projektuose, įkūnijimas konkrečiose situacijose, yra akivaizdus įrodymas, jog bibliotekos yra be sienų.
Dirbdama Ievos Simonaitytės bibliotekoje L. Sydorenko jau kaupia ir naujos projektinės veiklos patirtį su Lietuvos kultūros taryba. „Balandžio 13 d. atvažiavau į Klaipėdą, o 15 d. su bibliotekos direktore L. Juchnevič pateikėme projektą Kultūros tarybai net su 23 suplanuotais renginiais. Tuomet dar nesuvokiau, koks tai bus didelis darbas“, – šypsodamasi pasakojo Larysa.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
