Už priviliotus 2 procentus – net prizai

Prasidėjęs gyventojų pajamų deklaravimas tradiciškai pasitarnaus paramos gavėjams – organizacijoms ir politinėms partijoms. Joms kiekvienas pajamas deklaruojantis asmuo gali pervesti iki 3 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Vien pernai rajono dirbantieji organizacijoms skyrė 548,6 tūkst. litų, politinėms partijoms – 30,7 tūkst. litų. Kur šiuo pinigus gavėjai išleidžia?

Lyderės – švietimo įstaigos

Už praėjusius metus pajamas deklaruojantys mokesčių mokėtojai kasmet gali patys apsispręsti, kam skirti dalį į valstybės biudžetą sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 2 proc. GPM galima padalinti ne pelno siekiančioms organizacijoms, o dar 1 proc. – politinėms partijoms. Pavyzdžiui, 600 eurų per metus uždirbančiam asmeniui 2 proc. pajamų mokesčio viso labo sudaro apie 20 eurų (anksčiau – apie 70 Lt).

Tokios finansinės injekcijos gavėjams jau kurį laiką yra tarsi išganymas. Taigi pajamų deklaravimo laikotarpiu įvairiais būdais agituojama paramą skirti vienai ar kitai organizacijai.

Gyventojai, nusprendę paremti pasirinktą paramos gavėją ar politinę partiją, prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai turi užpildyti iki gegužės 4 d.

Klaipėdos apskrities VMI duomenimis, Klaipėdos rajone jau kelerius metus žmonės daugiausiai paramos skiria švietimo įstaigoms. Absoliuti pastarųjų trejų metų lyderė – Gargždų „Minijos“ progimnazija. Pernai įvairias organizacijas rajone rėmė 7 885 gyventojai.

Politinėms partijoms pinigų skiriama gerokai mažiau – pernai vos 30,7 tūkst. Lt. Trejus metus iš eilės rajone lyderiauja konservatoriai.

Užtikrino saugumą

Paramos gavėjai patys sprendžia, kam išleisti gautą paramą. VMI savo ruoštu prižiūri, kad ji būtų panaudota ne komerciniams tikslams.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje paramos dėka atsirado vaizdo stebėjimo kameros. Gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis džiaugiasi, kad naujovę pavyko įdiegti pernai rugsėjį. Mokyklos koridoriuose bei lauke yra sumontuota 16 kamerų, o specialiuose monitoriuose teritorijas stebi pats direktorius, jo pavaduotojas ūkio reikalams bei budėtojos. „Dabar sutaupome laiko. Jei koridoriuje ant sienos atsirado brūkšnys, atsukę vaizdą iš karto randame kaltininkus. Kartą valgyklos darbuotojoms padengus stalą dingo bandelė. Suradome, kas ją pasisavino“, – vardijo direktorius. Anot jo, susipešus vaikams sykį teko kviesti policijos pareigūnus. Jie irgi prašė vaizdo įrašo, kuris padėjo išaiškinti kaltininką. „Bent 10 kartų vaizdo medžiagą jau yra tekę atsukti. Sugaišti kokią valandą, bet rezultatai pasiteisina“, – neabejoja direktorius. Jis ateityje norėtų mokykloje įdiegti ir kitą modernią sistemą – kiek­vienas vaikas turėtų asmeninę kortelę, kurią privalėtų nuskenuoti kaskart atėjęs ir išeidamas iš mokyklos. Ši Vakarų šalių praktika pas mus – dar retenybė.

Gimnazijai vaizdo kameros kainavo beveik 5 000 Lt. Iš 36 rajone veikiančių ugdymo įstaigų, tokias kameras dar turi Slengių daugiafunkcis centras.

Kam durys, kam ekskursijos

Endriejavo vidurinei mokyklai pernai iš gyventojų pajamų mokesčio skirta per 2 000 Lt. Dalis šių pinigų investuota pakeisti trejas pirmojo aukšto kabinetų duris. „Pakeistos ir mano kabineto durys. Galbūt tikrai investicija kitiems gali pasirodyti keista, bet turėjome problemų – duris tekdavo daryti į išorę, todėl ne vienas vaikas yra „pasikabinęs“ ant rankenos“, – pasakojo direktorė Vilma Ugintienė. Keletą metų mokykla pervestas lėšas skirdavo „Comenius“ daugiašalės partnerystės projektams įgyvendinti, taip pat patalpų remontui.

Daugiausiai paramos tarp mokyklų gaunanti „Minijos“ progimnazija remti skatina išradingai. Paramos skirstymas yra mokyklos tarybos valioje. Šios tarybos pirmininko pavaduotoja Aušra Jašmontienė „Bangai“ paaiškino, kad 70 proc. visos paaukotos sumos lieka klasėms, o 30 proc. – bendrosioms reikmėms. „Klasių auklėtojos aktyviai agituoja tėvelius, taigi daugiausiai paramos surinkusioms klasėms esame numatę prizus: išvykas į teatrą, ekskursiją ir pan. Tėvai žino, kad jų pinigų dalis liks vaiko klasėje, todėl tikrai aktyviai remia. Už ją dauguma pedagogų atnaujina kompiuterinę įrangą, perka multimediją, yra norinčiųjų atnaujinti suolus, stalus ir pan.“, – vardijo A. Jašmontienė. Per metus vienai klasei tenkanti suma siekdavo kelis šimtus litų.

Įžvelgia nelygybę

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė „Bangą“ informavo, kad partijos nario mokestis – simbolinis, tad lėšos iš 1 proc. bendrame biudžete gan ženklios. „Pinigus leidžiame skyriaus reikmėms: viešiname informaciją spaudoje, sveikiname skyriaus narius, perkame gėlių, kanceliarinių prekių ir pan. Daugiau legalių būdų gauti lėšų nelabai yra“, – sakė rajono konservatorių pirmininkė.

R. Petrauskienė yra ir kaimo bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ pirmininkė. Anot jos, bendruomenė iš 2 proc. paramos pernai surinko apie

1 400 Lt. „Tai labai nedaug. Šią sumą naudojame bendruomenės namų priežiūrai, komunaliniams mokesčiams, taip pat sveikinimams, perkame rėmelius padėkoms, gėlių“, – vardijo ji. Esą įkalbėti kaimo žmones sudėtinga. „Dauguma turi mažų vaikų ir 2 proc. geriau skiria ugdymo įstaigoms. Manau, kad taip neturėtų būti, nes įstaigos yra valstybinės ir gauna finansavimą, o bendruomenės dirba visuomeniniais pagrindais. Mūsų galimybės nevienodos“, – įsitikinusi R. Petrauskienė.

Kasmet ženklią gyventojų pajamų mokesčio dalį atsiriekia Klaipėdos zoologijos sodas Jonušų kaime. Jo vadovas Edvardas Legeckas džiaugiasi tokia parama, bet patikina, kad žvėrių ši parama tikrai neišmaitina. „Tai sudaro gal 4–5 proc. visų mūsų metinių išlaidų. Iš ko laikomės? Daug paramos gauname ne pinigais, bet pašarais, lankytojai moka už įėjimą, šiek tiek prekiaujame gyvūnais. Mūsų veikla tokia, kad ieškai, kaip sutaupyti, o ne kaip „nusukti“ pinigus“, – teigė E. Legeckas.