Užsienio darželiuose su aukštuoju išsilavinimu – tik vadovai

Švietimo ir mokslo ministerija daliai šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų suteikė galimybę pažinti užsienio darželius. Stažuotis buvo pakviestos ir dvi rajono atstovės – Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui Angelė Račkauskienė ir Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Petrauskienė. Pirmoji lankėsi Čekijoje, antroji – Jungtinėje Karalystėje.

Stipresnis auklėtojo ir vaiko ryšys

Penkias Čekijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas aplankiusi A. Račkauskienė pasakojo, kad ten grupėje dirba du pedagogai, yra dar valytoja, kuri ateina ir rytais sutvarko patalpas. „O Lietuvoje yra 1,65 auklėtojos etato grupėje“, – palygino pašnekovė. Jungtinėje Karalystėje situacija dar kitokia. Anot L. Petrauskienės, ten dažniausiai vienu metu grupėje dirba 4–5 pedagogai. Vienas iš jų yra specialiai tam, kad fiksuotų kiekvieno vaiko pasiekimus. „Mes taip pat turime fiksuoti vaiko pasiekimus, tai yra daroma, bet sąlygos sudėtingos. Juk kai vienas pedagogas dirba su vienu vaiku, likę 15 stovi už nugaros“, – pastebėjo lopšelio–darželio „Saulutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui L. Petrauskienė. Jungtinėje Karalystėje darželiai dirba apie 8 val., o Lietuvoje apie 10,5 val., tad auklėtojos keičiasi viena su kita pagal slankųjį grafiką. „Yra žadama, kad ir Lietuvoje bus įvesti du auklėtojų etatai grupėje. Tačiau kada tai bus, neaišku“, – užsiminė pašnekovės. Abi akcentavo, jog dėl mažo pedagogų etatų skaičiaus grupėse nukenčia vaikų ir auklėtojų bendravimas. Užsienio darželiuose jis yra artimesnis, tam yra sudarytos sąlygos: vienu metu dirbantys keli pedagogai gali skirti laiko kiekvienam vaikui individualiai, skirtingai nei Lietuvoje, kur dažniausiai orientuojamasi į bendros tvarkos užtikrinimą.

Nėra logopedo, meninio ugdymo etatų

Tiek A. Račkauskienė, tiek L. Pet­rauskienė pastebėjo ir minusų užsienio darželiuose. Abiejose šalyse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose nėra nei logopedo, nei meninio ugdymo, nei sveikatos priežiūros specialisto etatų. „Anglijoje logopedai yra priskirti sveikatos priežiūros įstaigoms. Norėdami pagalbos, tėvai turi jose lankytis. Beje, logopedas tik konstatuoja vieną ar kitą problemą ir duoda tėvams patarimus, kaip dirbti su vaiku, tačiau pats neveda praktinių užsiėmimų. Vieninteliame lietuvių darželyje „Moksliukas“ pati direktorė savo iniciatyva kviečiasi logopedą, nes ugdomi vaikai dėl dvikalbystės turi nemažai tarties problemų. Tačiau tai yra išimtis, direktorės rodoma iniciatyva“, – aiškino lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui L. Petrauskienė.

Kitas Jungtinės Karalystės darželių minusas – personalas, ugdantis vaikus, neturi atitinkamo išsilavinimo. Darbuotojai dažniausiai yra baigę vidurinę mokyklą ir įgiję kokią nors specializaciją. „Yra ir tik su pradiniu išsilavinimu. Pavyzdžiui, atvykusios moterys iš trečiojo pasaulio šalių be atitinkamo išsilavinimo yra priimamos į darželių auklėtojų pareigas. Jos nestokoja pasitikėjimo savimi ir per daug nesileidžia į diskusijas su tėvais“, – pasakojo L. Petrauskienė. Tiek Anglijoje, tiek Čekijoje su aukštuoju išsilavinimu dažniausiai būna tik įstaigų vadovai: direktorius, pavaduotojai.

Lauke būna bet kokiu oru

Paklaustos, kokia yra užsienio darželių materialinė bazė, abi pedagogės pastebėjo ir privalumų, ir trūkumų. „Čekijoje darželiai yra labai nedideli, įrengtos durys atsiveria į vidinį kiemą. Tai privalumas. Vaikai lauke būna bet kokiu oru. Tačiau lauko aplinka įspūdžio nepaliko, mažai žaidimų įrengimų, stinga tvarkos. Grįžusi į „Ąžuoliuką“ kelis kartus apėjau teritoriją ir negalėjau atsidžiaugti išpuoselėta ir vaikų judėjimo poreikiams pritaikyta aplinka. Pačiose Čekijos darželių grupėse labai daug erdvės, baldai pastatyti palei sienas, labai daug veiklos priemonių. Patalpos suskirstytos zonomis, vienos skirtos aktyviam judėjimui, kitos, pavyzdžiui, valgymui, ir pan.“, – kalbėjo lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui A. Račkauskienė.

Tris ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas Anglijoje aplankiusi L. Petrauskienė sakė, jog darželiai labai skyrėsi vienas nuo kito. Pirmajame buvo skurdu priemonių, stigo estetikos. Antrajame – lietuvių darželyje „Moksliukas“ – pedagogei patiko labiau: „Nusprendėme, kad lietuviai daro savo įtaką.“ O trečioji ugdymo įstaiga – vaikų dienos centras – išties išsiskyrė šiuolaikiškomis technologijomis: „Viskas labai modernu. Vaikai dainuoja karaokę, šokinėja ant interaktyvių grindų, jose yra pažymėtos raidės, tad galima sudėlioti žodžius. Ypatingą įspūdį paliko kiemas, kuriame yra eilė spintų, jose – priemonės įvairioms sritims: kalbai, matematikai, gamtai ir t. t. Lauko erdvė visiškai nesiskiria nuo vidaus. Čia ir dainuojama, šokama, piešiama… Durys į lauką yra visada atviros.“

Skundžiasi net dėl išteptų pėdkelnių

Abi pašnekovės apgailestavo, kad Lietuvos tėveliams vis dar stinga supratimo dėl veiklos lauke: „Pagal galiojančią higienos normą auklėtojos kasdien turi išvesti vaikus į lauką. Tačiau būna, jog pučia vėjas, išveda, o mes sulaukiame pasipiktinusių tėvų skambučių. Kaip jau minėjome, tiek Anglijoje, tiek Čekijoje vaikai į lauką vedami bet kokiu oru. Buvimas gryname ore stiprina vaiko imuninę sistemą ir pan. Deja, pasitaiko, kad mums paskambina tėvai net dėl išteptų vaikų pėdkelnių…“

Čekijoje

• Už priešmokyklinį ugdymą tėvai nemoka, moka tik už maitinimą. Mokama tik tuo atveju, jei vaikas lieka kartoti kurso (lieka apie 18 proc. vaikų visoje Čekijoje).
• Ikimokyklinukų mėnesinis mokestis apie 120–160 Lt, privačiame darželyje – 1200–1800 Lt.
• Pedagogų atlyginimas yra apie 2500 Lt valstybinėje įstaigoje, 3 800 Lt – privačioje.
• Tėvų mokestis lieka įstaigai (žaislams, premijoms).

Jungtinėje Karalystėje

• Valstybė dotuoja 3 val. per dieną darželyje vaikams nuo 3 m. Per savaitę darželyje jie praleidžia 15 nemokamų valandų. Tėvai išnaudoja tas tris valandas ir dažniausiai atžalas pasiima, nes darželiai yra brangūs.