Vasaros sąskrydyje jaunuoliai atprato nuo patogumų
Trys dešimtys rajono jaunimo ir jų vadovai keturias dienas praleido turistiniame sąskrydyje.
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras gaivina vasaros stovyklų tradiciją. Po ilgokos pertraukos jaunimą vadovai keturioms dienos išsivežė į natūralią gamtą. Tokią, kurioje neprapulsi net išsikrovus telefonui, ir pajusi, ką reiškia gyventi ne feisbuke. Lapių apylinkėse apsigyvenusiems paaugliams atradimu tapo indų ploviklį pakeitęs smėlis ir net vakarai prie laužo.
Inventoriaus suteikė kariškiai
Praėjusiais mokslo metais Laisvalaikio centre įkurtas turizmo būrelis. Jo vadovas Ernestas Bukauskas iškart sumanė, kad baigiant metus jaunimui paruoš didžiausią praktinę užduotį – sąskrydį. Per mokslo metus būrelio nariai jau gavo patirties: išžvalgė Gargždų ir aplinkinių vietovių apylinkes, pažindinosi su augalija.
Klaipėdos rajono savivaldybė tenkino centre susibūrusios neformalaus jaunimo grupės „Gargždų turistai“ prašymą skirti lėšų sąskrydžiui iš jaunimo veikloms numatytų projektinių lėšų. Norėta pakviesti jaunimą iš viso rajono, orientuoti sąskrydį į mažiau motyvuotus vaikus. Taigi galiausiai gamtos vilionėms pasidavė 30 vaikų iš Dovilų, Veiviržėnų, Agluonėnų, Dauparų ir Gargždų. 10–18 metų dalyviai stovyklavietėje praleido keturias paras.
Kartu su jaunimu stovyklavusi Laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė pasidžiaugė, kad idėjai labiausiai pritarė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa. Keletas savanorių prisijungė stovyklauti, paskolino lauko virtuvę, kitos kariškos įrangos, praverčiančios gyvenant lauko sąlygomis. Jau mąstoma, kaip tokią karišką partnerystę kitąmet dar labiau išplėtoti.
Trečdalį sąskrydžiui reikalingų lėšų – 500 Eur – iš Savivaldybės gavę organizatoriai sulaukė ir verslininkų pagalbos. Ūkininkai Irena ir Edvardas Ruškiai parėmė daržovėmis, vaikams beliko tik skusti bulves, lupti svogūnus ir kt. Gintautas Rusteika parūpino pramogas baidarėmis, šratasvydžio organizatoriai jaunimui irgi pasiūlė pramogų, parėmė ir daugiau verslininkų.
Kad sąskrydis praėjo sklandžiai, patikino ir tėvams atstovavęs Valerijus Pontežis. Kartu su savo dviem sūnumis stovyklavęs tėtis pats pasisiūlė padėti organizatoriams. Suaugusiųjų talkininkų gretas papildė Atviroje jaunimo erdvėje Gargžduose dirbanti Simona Dargytė, savanoriškai prisijungė Vilhelmas Simėnas, Saulė Šimonytė.
Iššūkis – išsikrovę telefonai
Nuo 1993-ųjų jaunimo vasaros stovyklas rengę tuomečiai moksleivių namai šią tradiciją jau kurį laiką buvo atidėję į šoną. Anot būrelio vadovo E. Bukausko, atgaivinti pramogą paskatino būtent pasikeitę jaunuolių įpročiai – gamtą jie seniai iškeitę į kompiuterinius žaidimus, virtualų bendravimą.
Stovyklautojai Julius Petkevičius ir Martynas Stoškus neslėpė, kad taip švariai jiems stovyklauti dar niekada neteko. Ir minėdami švarą jie omenyje turėjo ne tik surinktas šiukšles, bet ir bendrą tvarką: įvestas vietines taisykles, suaugusiųjų priežiūrą. Kiekvieną rytą jaunimėlis pradėdavo mankšta, žaidė lauko žaidimus, ruošėsi maistą, turškėsi Minijoje. Emilija Suškaitė, Remigijus Ambotas ir Eduardas Pontežis tokiame gamtos prieglobstyje civilizacijos gėrybių labai nepasigedo.
Keliems dešimtokams dalyvauti sąskrydyje nesutrukdė net mokslai – vieną rytą jie tiesiai iš stovyklavietės važiavo laikyti egzamino.
Paklausti apie iššūkius gamtoje, turistai šmaikštavo: „Pirmą dieną išsikrovė telefonas, tai toks ir iššūkis.“ Tiesa, keletas gudruolių nė nemanė likti be ryšio – baterijas įkrovė vadovų automobilyje. Visgi išgyvenimo minimaliomis sąlygomis pramokę moksleiviai kitąmet žada plėsti sąskrydžio ribas ir laiką – gal net iki dviejų savaičių.
