• 30 rugsėjo, 2022
|

Veržlusis pavasaris

Diana CIPARIENĖ
Gargždiškė

Kodėl man gegužis gražiausias, o gal prasmingiausias mėnuo… Nes jis turtingas, nors ir ne rudens mėnuo. Neįmanoma išmatuoti bundančios gamtos grožio, neįmanoma nepastebėti, kaip žmonės juda, kruta, lekia, spraigo į visas puses tarsi saulė būtų savo energiją visiems į „baterijas“ įkrovusi. Tame bėgime pastebiu įdomių dalykų. Susimąstau, ar žmonės skubėdami, dirbdami, veikdami vis dar ieško gyvenimo prasmės, idealų? Ar daro tai tik tam, kad smagiai išgyventų tą dieną ir visą likusį gyvenimą… Vis daugiau pastebiu AŠ, MANO, SAU ir vis mažiau MES, VISI, TĖVYNEI… čia jau kai kas galite ir nusijuokti… leidžiu, visi esame skirtingi ir galime turėti savo nuomonę. Juk daug kuo jau nebetikime, nusivylėme, o ir kam apsisunkinti sau gyvenimą… Tačiau kaip gali vienas puikus įvykis sustatyti viską į vietas. Priekulės bibliotekoje vyko susitikimas su Edita Barauskiene ir jos knygos „Kovingoji Ėvė“ pristatymas. Priminsiu, kad 2022 m. paskelbti rašytojos Ievos Simonaitytės metais. Klausydama gerb. Editos supratau, kiek daug paprastumo ir išminties turi ši puiki autorė. Yra iš ko mokytis ir kuo didžiuotis. Jos naujausia knyga ne tik apie Ėvę Ievą Simonaitytę, bet ir apie lietuvybę. Gegužės 7-ąją švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Žinau, kad daug kam tai išvis atrodo ne šventė, bet ar pagalvojote, kad neturint kalbos neliks ir valstybės. Kaip rašoma gerb. Editos knygoje, Ėvė neturėjo stiprios sveikatos, kad galėtų būti savanore, bet jos ginklas buvo žodis: „Jūs turbūt nežinote, kad sunkiais laikais tik dainos išlaikė mūsų gimtąją kalbą. Tik lietuviškos dainos buvo mūsų džiaugsmas ir paguoda. Mūsų skriaudėjai išplėšė mums viską, atimdami iš mūsų motinos kalbą <…>. Tik dainose mūsų motužės rado nusiraminimą ir paguodą.“ Atgavome savo laisvę išdainuodami lietuviškas dainas. Dabar dainuoja Ukraina. Jai tenka sunkus išbandymas ir todėl padeda visos tautos, kurios supranta laisvės kainą ir prasmę. „Eurovizija“ dainuoja „Mama Stefanija“, ir tai yra ginklas, ir tai yra kova… Ir mūsų Monikos Liu lietuviškai nuskambėjusi daina sukėlė pasididžiavimą ir suteikė džiaugsmo. Štai kas yra tikra šventė.


Džiaugiausi renginyje matydama Priekulės gimnazistus su jų puikia mokytoja. Reikia išminties ir dar kažkokios kitos „jėgos“, kad technologijų užvaldytame gyvenime sustabdytume jaunimą tokios knygos pristatyme. O knyga ne tik apie talentingą rašytoją, kraštietę, bet ir apie kovotoją, sukilėlių rėmėją. Gal šiandien Lietuva neturėtų pajūrio, jeigu ne stiprios, išsilavinusios ir „MES, VISI, TĖVYNĖ“ asmenybės. Ievos Simonaitytės žodžiai „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ iškalti ant paminklo Klaipėdoje, skirto pagerbti 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje pasirašytą Mažosios

Lietuvos Tautinės Tarybos Aktą dėl „priglaudimo Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos“ ir 1923 m. sausio 15 d. ginkluoto sukilimo keliu pasiektą Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuvos Respublika. Kitais metais jau minėsime šio svarbaus istorinio įvykio 100 metų sukaktį. Todėl istorija ir pasaulis nėra tik AŠ, MANO, SAU. Todėl tie jaunuoliai, kurie dalyvavo knygos pristatyme, jau išgirdo apie svarbiausius dalykus. Kiek jie tai įsidės į protą ir širdį, to mes nepamatuosime, bet juk ir sėklas pasėję pavasarį į žemę dar turėsime ją puoselėti, o derlių imsime tik rudenį.

Gegužis paskutinis pavasario mėnuo, bet jis man labiausiai asocijuojasi su veržlumu ir jaunyste gal dėl to, kad viskas kalasi, sprogsta, žydi, kvepia… Kas yra jaunas, svarstė ir Ieva Simonaitytė: „Juo gali būti tasai, kuris savo širdyje jaučiasi jaunas, nors ir būtų pražilęs… Kas savyje jaučiasi jaunu, tas vis dar turi ateities, tas siekia ją sau pasidaryti geresnę už dabartį ir praeitį. Tačiau geresnės ateities nesusikursi, jeigu jos vizijos savo viduje neregėsi ir į ją netikėsi, jeigu nebūsi idealistu.“ Kokios vizijos ir kur veda šiandieninį skubantį žmogų? Atsisėskit po žydinčia obelimi ir pamąstykit, o dar geriau pakalbėkit apie tai su žmogum, kuris jums autoritetas, kurio žodis jums svarbus jūsų pasirinkimuose, svarstymuose, svajonėse, idealuose… Patirkite prasmingą pavasarį.

1 Komentaras

  • Nuostabu.Ačiū Dijana

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių