Vėžaičiai fotografijose: tarp praeities ir dabarties
Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė liepos pradžioje man ir fotografui Edvardui Gelžiniui mestelėjo idėją: „Būtų gražu 110-ųjų jubiliejinių Oninių proga įamžinti Vėžaičių miestelį, palyginti, kaip jis atrodė kadaise ir kaip yra dabar.“
KC vadovė D. Ciparienė patikėjo mums Vėžaičių kultūros centro fotografijų archyvą, bendruomenės pirmininkė Vaida Bočkuvienė atnešė šūsnį nuotraukų, kurias surinko bendruomenės namuose, o mudu su fotografu pėsčiomis apkeliavome didžiąją dalį Vėžaičių miestelio, kad įamžintume šių laikų vaizdus.
Ruošdami parodą susidūrėme ir su įvairiais sunkumais: niekur neradome senos Vėžaičių baltųjų dvaro vartų nuotraukos, prastos oro sąlygos neleido fotografuoti. Skaudžiausia, kad kai kurių objektų neradome (pasirodo, kad jie tiesiog neišlikę)…
Sunkiausias darbas buvo atrinkti nuotraukas, kurios puikuosis parodoje, kadangi jų buvo daugybė, bet D. Ciparienė mums ištiesė pagalbos ranką ir po ilgos dienos pokalbių bei fotografijų peržiūrų viskas pasidarė aišku.
Pagaliau pakabinome nuotraukas Vėžaičių kultūros centro parodų erdvėje, o liepos 26 dieną centimetrais (labiau milimetrais) išmatavę tarpus tarp fotografijų atvėrėme duris parodos „Tarp praeities ir dabarties“ lankytojams. Žmonės pasitiko mus su plačiomis šypsenomis, nuotraukose pamatę pažįstamus, artimus vaizdus dar stipriau nudžiugo.
Parodos atidarymo pradžioje pajuokavau, kad gavę šią užduotį su fotografu galvojome: darbo bus mažai, užtruksim gal savaitę, bet kai pradėjome daryti!.. Tikrai supratome, kad darbo apstu.
D. Ciparienė parodos atidaryme akcentavo, kad „yra gera žinoti, jog esame tokioje vietoje, kur tikrai yra ką pamatyti ir kuo rūpintis“, skatino kaupti nuotraukas, archyvus ateities kartoms. Už parodai pateiktas fotografijas dėkojome Vėžaičių seniūnui Alvydui Mockui, Vėžaičių bendruomenės vadovei Vaidai Bočkuvienei, fotografui Andriui Jokubaičiui, „Foto kalvė“ direktoriui Steponui Kalcui už atspausdintas nuotraukas, Gargždų krašto muziejui už informaciją bei Žemaičių muziejui „Alka“, kurie suteikė galimybę eksponuoti Vėžaičių baltųjų dvaro vartų fotografiją iš XIX amžiaus.
Kartu juokavome, kad fotografas E. Gelžinis, kilęs iš Kvietinių kaimo, galvojo, jog Vėžaičiai yra tik pagrindinė gatvė nuo Gargždų link Kulių, o dabar atrado visą miestelį ir jo grožį. Edvardas paminėjo, kad tai yra pirmoji jo paroda ir per fotografijas galėjo atskleisti save, lankytojams parodė ir papasakojo apie savo mėgstamiausią kadrą.
Apie Vėžaičių atliktus archeologinius kasinėjimus papasakojo Gargždų krašto muziejaus istorikas, muziejininkas Marius Mockus. Jis pasidžiaugė, kad Vėžaičių parkas ir slėnis yra puikiai išsaugotas, prižiūrimas, pridūrė, jog ir šiandien įmanoma atpažinti, kur stovėjo pastatai, tilteliai ir kiti objektai, užfiksuoti senose fotografijose. Gargždų krašto muziejaus menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė pasidalijo istoriniais faktais, pasidžiaugė įamžintais Vėžaičių pagrindinės mokyklos vaizdais. Mat Gargždų krašto muziejaus archyve saugo šio pastato nuotraukų, pridūrė, kad istorijos neįmanoma sugriauti.
Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios kunigas klebonas Viktoras Daujotis pasidalijo meile fotografijai, papasakojo apie įdomų atradimą pradėjus restauruoti bažnyčią: ji buvo perdažyta 4–5 kartus. Viena iš spalvų Atgimimo laikotarpiu (apie 1989 m.) buvo baltai melsva, tokia pati, kaip dabartinės Veiviržėnų bažnyčios spalva.
Požiūriu į fotografiją, istorines sąsajas dalijosi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Monika Vasylienė, gargždiškis ilgametis fotografas Vytautas Papievis ir kiti.
Vėžaičių kultūros centras dėkoja visiems, prisidėjusiems rengiant parodą, susirinkusiems, išklausiusiems. Kartu sukūrėme dar vieną miestelio istorijos puslapį ir žengėme į šventinį jubiliejinių Oninių savaitgalį.
Evelina DARGYTĖ
Vėžaičių kultūros centro
režisierė, parodos kuratorė
