• 10 rugpjūčio, 2022
|

Viliaus Gaigalaičio globos namai: profesionaliai pasiūlyti paslaugą

Prieš metus atėjusį naują Viliaus Gaigalaičio globos namų vadovą Ginterį Harnerį užgriuvo pandemijos vargai. Tik pradėjusiam susipažinti su kolektyvu teko valdyti sudėtingą situaciją koronavirusu užsikrėtus daugybei gyventojų ir darbuotojų. Pagerėjus padėčiai sprendžiamos kolektyve įsisenėjusios problemos. Pasak vadovo, sudėtingiausia keisti darbuotojų supratimą apie savo darbą. „Esu inovatyvus ir galvoju, ko žmogui reikia“, – teigė jis.


G. Harneris: „Gyventojai ateina pas mane iškilus problemoms. Bendrauju su žmonėmis, dėl užimtumo gal per mažai lankau juos, bet mano kabineto durys visada atviros. Aš džiaugiuosi gera bendryste su rajono Savivaldybės darbuotojais, kurie išklauso ir aktyviai sprendžia klausimus.“

Profesinio suvokimo problema

„Kiekvienas žmogus rinkdamasis vadovaujančias pozicijas turi viziją, ką turėtų padaryti. Bet nežinai ką, kol nepažįsti įstaigos gyvenimo, įpročių, nepamatai, kuo ji alsuoja, – kalbėjo direktorius G. Harneris. – Mano didelė darbo ir profesinė patirtis šioje srityje – socialinės globos namuose Klaipėdoje dirbau 15 metų. V. Gaigalaičio globos namuose irgi nėra kitaip, todėl buvo lengva įsijungti. Esu inovatyvus ir galvoju, ko žmogui reikia.“

Per trumpą laiką vadovas įsitikino, jog teks nemažai padirbėti keičiant darbuotojų suvokimą, kokia tai galėtų būti paslauga. Anot jo, ateinantieji čia dirbti įsivaizduoja, kaip reikia prižiūrėti seną ar neįgalų žmogų, nes daugelis prižiūrėjo savo tėvus. „Betgi vieno žmogaus prižiūrėjimas namuose kitoks nei įstaigoje, todėl supratimas keičiasi,– dėstė G. Harneris. – Palyginkime savo ir svetimo žmogaus priežiūrą: su bet kokiais artimojo įnoriais, išdaigomis ar nesėkmėmis susitaikoma. Tik sunku susitaikyti su savo žmogaus nesustabdomu senėjimu, artėjimu anapusybės link. Įstaigoje priimame svetimą žmogų ir turime galvoti, kaip prižiūrėti, kaip būti reikalingam per savo profesiją. Tai profesinis suvokimas.“ Direktorius akcentavo, jog stengiamasi darbą su žmonėmis palengvinti įsigyjant priemonių. „Tačiau moterys atsisakė naudotis teigdamos, jog rankomis greičiau padarys. Betgi reikia saugoti save, o jos atsisako“, – apgailestavo vadovas.

Pastebėjęs probleminių įpročių, jis kalbasi su darbuotojais, stengdamasis įtikinti, jog turi būti kitaip. Tačiau pandemija sujaukė įprastą kasdienybę: užgriuvus antrajai bangai, nebebuvo galimybių susitikti, bendrauti – reikėjo valdyti situaciją.

Skiepijosi ne visi

Pernai rudenį koronavirusu susirgo daug globos namų gyventojų ir darbuotojų. „Teko ieškoti savanorių – sulaukėme 6 studentų iš uostamiesčio Ernesto Galvanausko mokyklos, – atskleidė G. Harneris. – Susirgusieji gyveno atskirame korpuse, darbuotojai dirbo apsirengę specialiais drabužiais, ir tai buvo iššūkis.“

Šiuo metu užsikrėtusiųjų nėra. Pasak direktoriaus, 98 proc. gyventojų pasiskiepijo, taigi kolektyvinis imunitetas susiformavęs. „Dalis nesutiko, kaip ir 5 darbuotojai, kurie nėra persirgę, bet nesiskiepijo“, – atskleidė vadovas.

Atlaisvėjus karantino suvaržymams čia liko tam tikri reikalavimai. Patalpose darbuotojai dirba su kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, bet, anot direktoriaus, svarbiausia – higiena, rankų plovimas. Nustatyta gyventojų lankymo tvarka: prieš ateinant reikia susitarti su socialine darbuotoja. Geru oru susitikimas vyksta lauke, į vidų gali eiti ne daugiau kaip 3 asmenys, tikrinama temperatūra, ateityje – galimybių pasas, bet nedraudžiama ateiti nepasiskiepijusiems, tik su kauke.


Globos namų darbuotojai rūpinasi, kad gyventojai kuo daugiau laiko praleistų lauke, jaukioje teritorijoje.

Atokvėpio paslauga tik domisi

Praėjusių metų pradžioje globos namuose gyveno 210 gyventojų, o per karantiną sumažėjo iki 190. Šiuo metu gyvena 200, dirba 136 darbuotojai. „Pandeminiu laikotarpiu labai mažėjo gyventojų, neatvyko naujų, nes buvo pranešama, jog globos namuose užsikrečiama koronavirusu. Iš tiesų buvo daug susirgimų, todėl žmonės lūkuriavo, – kalbėjo G. Harneris. – Dabar kasdien skambina teiraudamiesi, kaip apsigyventi, bet neapsigyvena. Gal nesusitvarko dokumentų?“

Direktorius teigė, jog paskelbus apie atokvėpio paslaugą savo artimuosius slaugantiems žmonėms, kad jie pailsėtų laikinai apgyvendinę globos namuose, kur bus suteikta profesionali slauga, susidomėjimas buvo didelis. Visgi suteiktos tik dvi paslaugos kelioms dienoms, o kiti nesiryžta. Įstatymiškai atokvėpio paslauga gali būti teikiama nuo 12 valandų iki mėnesio per metus. „Atrodo, kad reikia šios paslaugos, bet ja nesinaudoja. Nežinome, kas gąsdina – niekas nepasakė, bet mums būtų naudinga žinoti, ką padaryti, kad naudotųsi ja, – svarstė vadovas. – Kalbėsimės su Savivaldybės specialistais dėl supaprastinto dokumentų tvarkymo, nes dabar tvarkomi kaip nuolatinei socialinei globai ir užtrunka apie savaitę.“

Specializacijos pradžia

Pirmenybė apsigyventi šiuose Savivaldybės globos namuose – rajono gyventojams, bet jie, anot direktoriaus, per dideli mūsų rajonui, todėl apsigyvena ir kitų savivaldybių žmonės. Direktorius patikino, jog bus mažinama vietų, kad pagerėtų sąlygos. „Reikia žmonėms ir užimtumo, ir laisvalaikio erdvių, kad oriau gyventų“, – dėstė G. Harneris.

Be to, čia gyvena įvairios gyventojų grupės: suaugusieji su proto negalia, senyvi, slaugomi ir sergantys degeneracinės demencijos ligomis. Taigi skiriasi ir paslaugų teikimas. Šiuo metu remontuojamos ketvirto korpuso patalpos – bus pritaikytos demencija sergančių žmonių gyvenimui. Demencijos centre įsikurs iki 18 gyventojų. Tikimasi remontą baigti iki metų pabaigos. „Specializuosimės šia kryptimi“, – sakė globos namų vadovas.

Globos namuose daugiausia slaugomų gyventojų – dėmesys, priežiūra šiems žmonėms skiriasi nei sergantiems demencija. Tai skirtingos paslaugų gavėjų grupės.

„Planuojame iki lapkričio mėnesio turėti naują gyventojų poreikių vertinimo sistemą. Tai nuostatai, klausimynai, pagal kuriuos vertinsime apsigyvensiančių žmonių poreikius, aiškinsimės, ko jiems reikia, – atskleidė G. Harneris. – Jeigu žmogus galės, pats dalyvaus šiame procese, o jei ne – artimieji. Dabar darbuotojai galvoja, jog geriau žino, ko jiems reikia. Bet turime išklausyti žmogų ir profesionaliai pasiūlyti, ko reikia, ir tai suteikti. Tai vienas iš mūsų pagrindinių tikslų.“

Pasak jo, žmogiškieji santykiai lemia numatytų darbų spartą. Direktorius neslėpė, jog ne visi darbuotojai patenkinti reikalavimu keisti požiūrį į savo darbą, nes patogiau dirbti, kaip esi įpratęs.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių