• 30 rugsėjo, 2022
|

Visada yra dar ko mokytis

Šarūnė PETRUŠKEVIČIENĖ
Geštalto psichoterapijos konsultantė

Su skaitytojais dalinuosi teigiamomis emocijomis, kurios mane užplūdo birželio pabaigoje–liepos pradžioje, baigiant geštalto psichoterapijos konsultanto studijas Kauno geštalto studijų centre. Noriu akcentuoti, kad tai – ne pirmosios mano studijos ir ne pirmas diplomas. Šiomis mintimis siekiu paskatinti, padrąsinti ir kitus – niekada nevėlu keistis, niekada nevėlu siekti tobulėjimo ir galbūt kitos profesinės krypties.
Visada buvau veiklus žmogus, keliantis aukštą kartelę bet kokiai savo veiklai: tiek kultūros, tiek socialinės, tiek bendruomeninės veiklos srityse. Daug įvairių projektų, patirtų atsakomybių, darbinė patirtis manyje subrandino mintį keisti profesinę kvalifikaciją, gilintis į tą sritį, kuri padeda ne tik man pačiai, bet svarbiausia – gali padėti ir kitiems.
Taigi, matyt, subrendo ir sutapo aplinkybės, kad prieš kelerius metus pradėjau domėtis geštalto terapija. Ši sąvoka daugeliui gali būti vis dar nepažįstama, nors geštalto terapija pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei 50 metų. Geštalto terapija yra universaliausia psichoterapijos sritis, suteikianti pagrindą bet kokiam darbui su vidiniu pasauliu – nuo kovos su vaikystės baimėmis iki bandymo pašalinti emocinius ar santykių trikdžius. 
Matyt, šią psichoterapijos rūšį atradau neatsitiktinai. Gyvenimo ir darbo veiklose mane labiausiai domino santykis su žmogumi bei noras pažinti, kas vyksta jo viduje. Geštalto psichoterapija patraukė terapinio santykio lygiavertiškumu, nes šioje terapijos rūšyje psichoterapeutas ir klientas yra abu vienas kitam lygūs.
Taigi, keletas epizodų apie savo potyrius, baigiant geštalto psichoterapijos konsultantės studijas… Kairėje stalo pusėje – bijūnų žiedas, o dešinėje papildomą šviesą skleidžia žvakės liepsna. Skamba lengvas džiazas, o stalo centrinėje dalyje kompiuteris su atverstu failu (rinkmena – liet.), kuriam pabaigti turiu tirpstantį laiką. Rašau baigiamąjį darbą ir pasižadu, jei viskas bus gerai, jei pavyks sėkmingai savo darbą apsiginti, tuo džiaugsmu pasidalinsiu, kad įveikiau pirmą kalną siekdama geštalto psichoterapeuto kvalifikacijos.
Liepos 2-ąją gyniausi geštalto psichoterapijos konsultanto kvalifikaciją. O tai reiškia, kad prieš 4 metus prasidėjęs mano kelias bus pasiekęs pirmą sustojimą. Nuoširdžiai verkiau, kai buvo paskutinė ketvirtųjų metų sesija, nes buvo gaila. Nieko sau studijos, kurias baigiant kyla klausimas: o galima pakartoti?
Ką reikia padaryti norint tapti geštalto psichoterapeutu? Nei daug, nei mažai – tik geležines klumpes sunešioti. 4 metų studijos ir dar 50 valandų asmeninė terapija, 100 valandų grupinės terapijos ir dar 50 valandų seminarų (turiu per 100); plius 100 valandų grupinės supervizijos; plius 20 valandų asmeninės supervizijos ir dar praktika ne mažiau 2 metai ir ne mažiau kaip 400 val. (turiu surinkus per 1 200). Be to, dar reikia išklausyti papildomus kreditus universitete. Ir tada jau sutelki jėgas geštalto konsultanto kvalifikacijos gynimuisi. Jei pavyksta apsiginti, tada po pusmečio gali siekti kito svarbaus laiptelio – gintis psichoterapeuto kvalifikaciją.
Tai štai, klumpes dalinai sunešiojau. O kas toliau? Gražus naktinėjimas galinėjantis su perfekcionistiškai aukštais reikalavimais sau, nuovargiu, o paskui paspausiu mygtuką „išsiųsti“. Bet baigiamasis geštalto konsultanto rašto darbas – tik pradžia. Psichoterapija man nėra darbas. Tai daugiau – gyvenimo būdas, kurio privaloma dalis yra nesibaigiantis mokymasis. Taigi, nors konsultantės kvalifikacija jau pasiekta, niekas nesibaigia. Tik prasideda.
Štai apmąstymams pasitelkiu žvilgsnį ir į savo nuotrauką: apie ką ji? Iš atminties išplaukia frazė, kurią konsultacijose mėgstu sakyti moterims, kurios susiduria su dideliu savęs nepriėmimu, sumenkinimu ir gyvena tarsi „pelenės sindrome“. Joms patariu paprastai, bet tvirtai: „Nosį aukštyn, krūtinę pirmyn – ir į priekį“. Juk, kai žiūri į priekį pakelta galva, net jei ir visos durys atrodo uždarytos, gali pamatyti langą, kurį atidariusi gali pasitikti pokyčius. Taigi ne kartą sakau ir sau: „Nosį aukštyn, krūtinę pirmyn ir su lengvo džiazo, kvepiančių bijūnu aromatu eik, o parašiusi paskutinį studijų rašto darbo sakinį atidaryk langą…“
Studijos Kauno geštalto studijų centre man labai svarbios ne tik dėl gautų žinių, bet gal net labiau dėl asmeninio augimo, nes viską išbandėme „asmeniniu kailiu“. Ir ką? Ogi nieko – kita stotelė mano gyvenime – geštalto psichoterapeuto diplomas… O kas tada? Ai, gerai pagalvojus, yra dar ko mokytis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių