Tarp 11 europarlamentarų – ir Petras Gražulis

Aktualija
11 birželio, 2024
0

Visos Europos Sąjungos (ES) gyventojai birželio 9 d. į Europos Parlamentą (EP) rinko savo šalių atstovus. Vienuolika iš 720 vietų Europos Parlamente atiteko atstovams iš Lietuvos. Iš viso Lietuvoje dėl vienuolikos mandatų varžėsi 320 politikų.
Lietuvoje balsuota pasyviau negu 2019 m., kai Europos Parlamento rinkimai sutapo su prezidento rinkimų antruoju turu, tačiau aktyvumas buvo didesnis negu 2009 m., kai taip pat buvo balsuojama tik EP rinkimuose. Šiuose EP rinkimuose balsavo 28,35 % rinkėjų.
Suskaičiavus reitingavimo balsus paaiškėjo, kad iš TS-LKD (iš viso gauta 21,33 proc. Lietuvos rinkėjų balsų) mandatą pelnė Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas. Socdemams (17,98 proc.) atstovaus Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis. LVŽS (9,13 proc.) Briuselyje dirbs Aurelijus Veryga, Laisvės partijai (8,09 proc.) atstovaus Dainius Žalimas, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ (5,95 proc.) – Virginijus Sinkevičius, LLRA-KŠS (5,78 proc.) – Waldemaras Tomaszewskis, Liberalų sąjūdžiui (5,41 proc.) – Petras Auštrevičius. Europarlamentaru tapo ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) (5,45 proc.) – atstovas Petras Gražulis, kuris apkaltos būdu 2023 m. gruodžio mėnesį buvo pašalintas iš Seimo Konstituciniam Teismui pripažinus jį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai balsavo už greta sėdėjusį kolegą socialdemokratą. Šioje kadencijoje P. Gražulis į Seimą buvo išrinktas Gargždų vienmandatėje apygardoje. Beje, Lietuvoje už Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąrašą, kuriame pirmu numeriu buvo P. Gražulis, iš viso balsavo 36 941 rinkėjai. Klaipėdos rajone už šią sąjungą balsavo 1 857.
Paaiškėjus EP rinkimų rezultatams, P. Gražulis žurnalistams pasidžiaugė savo pergale, pavadindamas tai stebuklu. „Delfi“ sekmadienį vakare paklaustas, ar nebus taip, kad atsisakys mandato, politikas suabejojo: „Nežinau, apie tai dar nespėjau pagalvoti.“ Žiniasklaidai abejonės kilo dėl to, jog politikas savo VRK anketoje nurodo nemokąs anglų kalbos. Anketoje rašoma, jog, be gimtosios lietuvių kalbos, P. Gražulis kalba tik rusų kalba. Pirmadienio rytą žiniasklaidai P. Gražulis sakė, kad buvo ne taip suprastas ir į EP tikrai vyks. Jis taip pat įsitikinęs, kad anglų kalbos nemokėjimas kelio neužkirs, o anglų kalbą dar sieks pramokti: „Dar tikrai planuoju pagilinti savo anglų kalbos žinias, nebus čia jokių problemų.“
Lietuvoje sėkmingiausi EP rinkimai buvo konservatoriams. Kaip ir 2019 metais, taip ir šiemet jie iškovojo tris mandatus. Daugiausia už TS-LKD balsavo Vilniaus miesto ir užsienio apygardoje. Čia konservatoriai surinko 30,21 proc. balsų. Taip pat konservatoriai rinkimus laimėjo Kauno mieste ir Kauno rajone, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone, Panevėžio mieste, Neringoje ir Palangoje.
Klaipėdos rajono savivaldybėje rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, siekė 25,48 proc. Rinkimuose dalyvavo 13 814 iš 52 225 sąraše įrašytų rinkėjų.

Aktyviausiai Klaipėdos rajone balsuota Žadeikių (37,22 proc.), Tilvikų (36,22 proc.), Drevernos (34,94 proc.) rinkimų apylinkėse. Mažiausiai rinkėjai balsavo Trušelių (19,67 proc.), Ketvergių (20,91 proc.) ir Slengių (21,11 proc.) rinkimų apylinkėse.
Pagal į EP patekusias partijas ir sąjungas rinkėjų balsų Klaipėdos rajone surinko: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 18,45 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – 15,92 proc., Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 13,70 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 11,83 proc., Liberalų sąjūdis – 7,29 proc., Laisvės partija – 6,15 proc., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 5,71 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (0,98 proc.).
Mažiausiai balsų Klaipėdos rajone surinko partija „Laisvė ir teisingumas“ (0,87 proc.).