Turėti nuojautą yra gerai. Bet dar geriau – turėti duomenų
Komentaro autorė VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova
Mes labai laukiame vasaros, nes tuomet Lietuvoje būna turistų pikas. O kuo daugiau turistų – tuo daugiau duomenų, kuriuos galima paverti vertingomis įžvalgomis ir naujais sprendimais. Nors iš tiesų su kolegomis iš „Keliauk Lietuvoje“ komandos savotiškais detektyvais esame ištisus metus.
Ar įminsite tris mįsles?
Norite ir jūs pabūti detektyvais? Tuomet atspėkite, kurios šalies turistai dažniausiai lankosi Šiaurės Lietuvoje ir mūsų pajūryje.
Antra mįslė – iš kokie svečiai labiausiai mėgsta pietines Lietuvos apylinkes ir didžiuosius miestus – Vilnių ir Kauną?
Ir trečia, kieno maršrutai daugiausia nukreipti į Vilnių ir Kauną, taip pat – į Druskininkų sanatorijas bei gana netikėtas Lietuvos vietas? Pateiksiu užuominą, jog šie keliautojai nėra iš Europos valstybės, bet su Lietuva tautą sieja seni ir gilūs ryšiai.
Manote, kad žinote visus tris atsakymus? Tuomet pasitikrinkime, ar nuojauta ir patirtis vedė prie teisingų atsakymų.
Šiaurės Lietuvą ir pajūrį aktyviai tyrinėja kaimynai iš Latvijos. Be abejo, jiems esame viena iš įdomių stotelių kelionėje žemyn į Europą.
Lietuvos pietus ir didžiuosius miestus vis labiausiai nori pažinti lenkai. Nuo Dzūkijos miškų ir ežerų iki Vilniaus katedros požemių – kaimynams įdomu viskas, nes esame šalia, bet – kitokie.
Trečias atsakymas – svečiai iš Izraelio. Matome, kaip juos traukia lietuviškos gamtos žaluma, žydiškas paveldas ir galimybė priartėti prie savo giminės šaknų, o jų Lietuvoje – labai daug.
Darbas su duomenimis – intriguojama ir atradimų pilna kelionė
Visos šios mįslės sudarytos atlikus mobiliojo ryšio duomenų analizę. Nuasmenintais mobiliojo ryšio duomenimis pagrįstą užsienio turistų judumo stebėsenos projektą pradėjome įgyvendinti 2021 metais. Šiuos duomenis kaupiame, sisteminame, analizuojame ir jais dalinamės. Šis procesas atveria įdomių atradimų, tarsi pasufleruoja sprendimus ir naujų idėjų ateičiai. Nėra labiau intriguojamos akimirkos už tą, kai kolega iškelia hipotezę ir ištaria: „Ar gali būti, kad… Reikia patikrinti“. Tikriname, ieškome koreliacijų, sutapimų, judame link priežastinių ryšių ir dėsningumų.
Duomenims apdoroti ir analizuoti naudojame specialią programinę įrangą ir metodiką, kuriai pakanka iš vieno operatoriaus gaunamų metaduomenų apie turistų prisijungimus prie mobiliojo ryšio bokštų. Duomenų tikrinimui ir analizei pasitelkiame papildomą informaciją apie turistų apgyvendinimą, kitą informaciją, pavyzdžiui, kas dar svarbaus tuo metu vyksta, kokie renginiai, atvykę kruiziniai laivai ir panašiai.
Svarbiausia – visi duomenys tampa prieinami laisvai nacionalinės turizmo skatinimo agentūros, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ interneto svetainėje. Ši informacija leidžia lyginti turistų elgsenos pokyčius, srautų svyravimus per ilgesnį laiką.
Taigi, viena, yra nujausti, kad vasarą Nidoje lankosi daugiau vokiečių turistų, kita – pamatyti, kokio masto yra šis srautas, kokiais maršrutais jis pasiskirsto, kur praleidžia daugiausia laiko ir t. t.
Matydami mobiliojo ryšio duomenis galime stebėti turistų elgseną ir keliones dar ne visiškai realiuoju laiku, bet su mažu atotrūkiu ir kur kas tiksliau negu, pavyzdžiui, nagrinėdami duomenis iš apgyvendinimo įstaigų.
Nemokama prieiga prie duomenų – laisvas kelias kurti papildomą vertę
Duomenys atskleidžia tendencijas, svečių įpročius ir poreikius. O mes tada klausiame savęs: „Kaip galime geriau atliepti turistų poreikius, užtikrinti puikią patirtį ir pasėti norą pabūti ilgiau, pažinti daugiau?“. Dirbame su vietiniais turizmo informacijos centrais ir konsultuojame sektoriaus įmones, kad į šį klausimą rastume vis naujų atsakymų. Kad turistų patirtis Lietuvoje viršytų jų lūkesčius.
Siekiame padėti užsienio ir Lietuvos turistams atrasti įsimintinų patirčių, o turizmo verslui – plėsti savo paslaugų ir klientų ratą.
Mobiliųjų duomenų projektas iliustruoja, kaip su „Keliauk Lietuvoje“ komanda holistiškai žvelgiame į turizmą ir jo skatinimą. Po vienu stogu buriame verslo plėtros, rinkodaros, analitikos, turizmo verslo, produktų vystymo ir kitų sričių specialistus. Kiekvieną savo sprendimą stengiamės grįsti duomenimis.
Kokias galimybes atrakina mūsų renkami ir teikiami duomenys? Visų pirma, galime labai tiksliai matyti, kas domina svečius, turistus ir keliautojus ne tik Lietuvoje, bet ir konkrečioje teritorijoje ar savivaldybėje. Pavyzdžiui, Klaipėdoje svečius iš Latvijos labiausiai traukia Senamiestis, „Akropolis“, Melnragės paplūdimys, perkėla ir Jūrų muziejus.
Analizuodami turistų įpročius ne vietovės, bet laiko požiūriu, pastebime, kad ne visų šalių svečiai atvyksta vienodai dažnai. Antai svečių iš Vokietijos atvykimas nepriklauso nuo savaitės dienų: atvykstančių turistų srautas nuosekliai auga visą vasarą ir pasiekia piką rugpjūtį. Palyginti, Latvijos turistai į Lietuvą labiau atvyksta savaitgaliais. Akivaizdu, kad vietinis verslas gali pasitelkti šiuos duomenis planuodamas savo veiklą, organizuodamas renginius ir mąstydamas, kokią dar papildomą vertę įmanoma suteikti klientui. O kad mąstant aplankytų įkvėpimas, užsukite į „Keliauk Lietuvoje“ svetainę ir pabūkite duomenų detektyvais – atraskite tai, kas naudinga jums.
Pranešimas žiniasklaidai
