Šventvagiška kapinėse drumsti ramybę
Laugalių kapinėse artimųjų kapus prižiūrintys žmonės kartais kapavietėse randa piktavalių paliktų pėdsakų, bet į institucijas nesikreipia. „Banga“ sulaukė skaitytojos (pavardė ir vardas žinomi) skundo dėl galimai apvagiamo, niokojamo kapo.
Išrautas meilės simbolis
Pasaulis keičiasi – tapome turtingesni, bet ar dvasingesni? Atrodė, kad tik išbadėjusios stirnaitės gilią žiemą braidė po sniegą Laugalių kapinėse ieškodamos maisto. Atrodė, jog piktavaliai nebetrikdo mirusiųjų miesto ramybės. Deja…
Tėvai ant savo anksti mirusio sūnaus kapo sodina ne bet kokias, o tik baltas gėles. Visada išpurenta, žydinti jo amžinojo poilsio vieta. Tai negyjantis skausmas ir vienintelė begalinės meilės, kurios niekas iš širdies neišplėš, išraiška išėjusiajam. Bet vieną dieną atėję pamatė, kad ant kapo nebėra baltažiedės sandovilės. Sunku buvo patikėti, jog kažkas išdrįso išrauti ir nusinešti. Ir kur galėjo dėti nuo kapo pavogtą gėlę? Padovanojo ar pasodino ant kito kapo? O gal pardavė? Tėvai ilgokai pas gėlininkus ieškojo šios retos sandovilės, kad užpildytų tuščią vietą. Sužinojusi tai gargždiškė pradėjo tvarkyti šalia savo prižiūrimo kapo labai retai lankomą kapavietę. Nušlavė, apravėjo, surinko senas, nuo Vėlinių užsilikusias žvakides, kompoziciją vazone papildė dar viena gėlele, laisto. Tai nebylus atsakas piktavaliams, apvagiantiems mirusiųjų amžinojo poilsio vietą.
Spėjamas piktavalis
„Mano artimųjų kapavietę Laugaliuose kažkas niokoja. Atėjusi randu nuskabytus ir šalia kapo išmėtytus gėlių žiedus. Dingsta gražesnės vazos, o kaip skaudėjo širdį, kai nugvelbė per mirusio sūnaus gimtadienį atneštą kompoziciją sakraline tema. Savo brangių žmonių kapą lankau dažnai – mintyse pasikalbu su jais, dvasiškai sustiprėju. Tačiau paskutinį kartą grįžau apsiverkusi, be jėgų“, – „Bangai“ kalbėjo gargždiškė, kurios pavardė ir vardas žinomi.
Labai rūpestingai ant kapo gėles sodinanti ir jas prižiūrinti garbaus amžiaus gyventoja vieną dieną rado jas apdžiūvusiais žiedais ir lapeliais. „Apdeginta kažkuo papurškus – tai ne ligos priežastis“, – įsitikinusi „Bangos“ skaitytoja. Ji bandė augaliukus atgaivinti patręšdama. Netrukus gėlių krūmeliai pradėjo žaliuoti, skleisti žiedus. Tai patvirtino, kad ne dėl ligos augalai pradėjo džiūti ir nykti.
Gargždiškė negalėjo atsistebėti, kaip galima vogti nuo kapo ar jį niokoti. „Mus nuo vaikystės mokė, kad nevalia kapinėse liesti nei žiedelio, nei lapelio. Kaip žmonės išdrįsta tai daryti? Juk tai pasityčiojimas iš mirusiųjų, artimųjų meilės“, – stebėjosi gargždiškė. Ji spėjo, kad tai kerštas, kalbėjo turinti įtariamąjį, betgi nepagautas – ne vagis.
Stebės vaizdo kamera
„Pirmą kartą girdžiu apie tokį atvejį“, – prisipažino Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus. Jis patikino, jog panašių skundų iš gyventojų nesulaukė, vandalizmo atvejų nepasitaikė, bet už tai ir neatsako. „Laugalių kapinių plotas – 14,5 ha, iš jų užpildyta 10 ha – mes negalime kontroliuoti šios teritorijos, – kalbėjo seniūnas. – Dėl vagysčių nuo kapų, jų niokojimo reikia kreiptis į kitas institucijas. Seniūnija išduoda leidimus laidoti, rūpinasi bendra tvarka, infrastruktūra kapinėse, pjauna žolę, valo sniegą.“ V. Žigus atskleidė, jog šiemet seniūnija planuoja pagrindinėje aikštėje įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, bet ji neaprėps visos teritorijos.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis pastebėjo, jog šiemet pranešimų dėl įvykių kapinėse neužregistruota. „Ankstesniais metais jų pasitaikydavo“, – kalbėjo pareigūnas.
Virginija LAPIENĖ
