Kretingalės „Rūtenė“ įsiliejo į dainuojantį Vilnių
Nugulė istorijon ką tik šurmuliavusi jubiliejinė Lietuvos 100-mečio dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Norisi pasidžiaugti, kad šiųmetinėje šventėje dalyvavo ir Kretingalės kultūros centro moterų choras „Rūtenė“. Dainų dienoje Vilniuje dalyvavo daugiau kaip 9 000 choristų iš visos šalies.
Naujai suburtam moterų chorui buvo nemenkas iššūkis parengti šventės repertuarą ir dalyvauti atrankoje, tačiau moterų susitelkimas ir bendrystė tvirtai vedė „Rūtenę“ į tikslą – įsilieti į 2024 m. neeilinę Dainų šventės jūrą. Tuo tarsi tęsėme ilgus metus Kretingalėje gyvavusio mišraus choro tradiciją dalyvauti ir atstovauti miesteliui ne tik balsu, bet ir širdimi.
Visa Kretingalės miestelio bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi, kad choro vadovė Gintarė Stankūnaitė prasmingai veiklai sutelkė dainingas miestelio ir aplinkinių gyvenviečių moteris.
Choras dėkingas ir koncertmeisterei Virginijai Ruzgienei, talkinusiai rengiant ne vieną moterų choro pasirodymą, taip pat ir choristėms, radusioms laiko ir noro atsiduoti kūrybai.
Dalyvavimas Dainų šventėje – palaima. Tai buvo trys dienos ir vakarai, kai maudaisi muzikoje, kai tave supa tokie pat mylintys ir jaučiantys dainą, kai tu tampi tokiu galingu vieniu. Vienas dirigento mostas ir … tu jau nebepriklausai sau. Vien dėl šio svaigulio ir patirties nublanksta nuovargis, kaitra, troškulys ar dangaus išdaigos dėl netikėto lietaus.
Džiugu, kad ir mes, „Rūtenės“ moterys ir merginos, kūrėme dainuojantį Vilnių, kad pačioms užteko laiko pasidžiaugti siauromis ir jaukiomis sostinės gatvelėmis, o mumis džiaugėsi praeiviai bei miesto svečiai. O tas šurmulys, ruošiantis eisenai, o ta nuvilnijanti ir išjudinanti visą sostinę dainuojanti banga, o ta magija, vykstanti Vingio parke….. Tikrai verta tai patirti ir dar kartą įsitikinti žodžio ir muzikos galia.
Mūsų choristė Jurgita Stonkutė yra choro siela. Nė viena repeticija neprasideda ir nepasibaigia be Jurgitos skardaus juoko.
Kai Dainų šventės vedėjai Jurgitai suteikė galimybė per mikrofoną filmuojant Lietuvos televizijai kreiptis į visus šventės dalyvius, į visus, stebinčius renginį per televiziją, mes labai jaudinomės, ar pavyks jai susikaupti, ar nepradės kvatotis. Bet Jurgita savo kalba puikiai atspindėjo mūsų moterų ir kitų chorų balsą bei visų susirinkusiųjų nuotaiką, bendrystę ir tautiškumą. O užtraukdama žemaitišką dainą, galima sakyti, „užkūrė” žemaičius ir visą Vingio parko estradą. Didžiuojamės savo kolege ir džiaugiamės tokia neeiline patirtimi būti kartu su visais lietuviais 100-mečio dainų šventėje.
Kiek nuslūgus Dainų šventės euforijai, norisi paraginti Klaipėdos rajono gyventojus burtis dainai.
Patikėkit, su dainuojančiu žmogumi vyksta tikrų tikriausi burtai. Ir ne tik švenčių metu. „Rūtenės“ moterys ir merginos jau patyrė, kad daina keičia jų gyvenimą, kad buvimas kartu, kuriant išvien jungia ir vienija bendruomenę.
Viso kolektyvo vardu
Jurgita STONKUTĖ, Evelina MAŽONYTĖ,
Kretingalės moterų ir merginų choro „Rūtenė“ narės
Egidijaus LISOVOJ nuotr.
Dainų šventės finalas – Dainų diena. Vingio parke. Specialiai Dainų dienai pastatytoje parko estradoje 12 000 atlikėjų dainavo apie šimtmetį gyvybės.
Dainų diena „Kad giria žaliuotų“ apibendrino visą šimtmetį mininčios Dainų šventės savaitę. Šimtmetis – kaip istorijos laikotarpis, ir šimtmetis – tarsi nesibaigianti daina, kurios žodžiai – mūsų valstybės ir mūsų kultūros istorija, ryškiai atsispindinti ir šimtametėje Dainų šventės tradicijoje. Daina – kertinis ir nepakeičiamas šios tradicijos žodis, į kurį susitelkia Dainų dienos kūrėjai, šventės programą sudarę iš svarbiausių ir skambiausių kūrinių, liudijančių kintantį laiką ir dainavimo kultūros kelią, įprasminančių mus – dainuojančią, kūrybingą tautą, skirtingais balsais atliepiančią tuos pačius dainos žodžius. Šimtmečio Dainų dienoje daina atsiverė ne tik dalyvių ir žiūrovų balsais. Daina čia tapo pasakotoja, klausytoja ir pašnekovė, daina klausėsi visų mūsų, prabylančių ir nutylančių bendrystėje. Dainų dienoje visa tapo vieniu, kaip ir žaliuojanti giria, žemę sujungianti su dangumi.
