Alkoholikams vaduotis iš pražūtingo apsvaigimo gelbsti AA

Anoniminiai alkoholikai (AA) – vyrų ir moterų draugija, kurioje dalijamasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norint padėti sau ir kitiems pasveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga tapti jos nariu – noras mesti vartoti alkoholį.
Anoniminių alkoholikų grupė (AAG) „Minijos švyturys“ rytoj minės 15 metų įkūrimo sukaktį. Jos nariai skleidžia žinią kenčiantiems dėl priklausomybės nuo alkoholio, kaip padėti sau ir artimajam. Savo istorijomis jie dalijasi su „Bangos“ skaitytojais. „Alkoholikui prašyti pagalbos labai sunku. Jeigu jis ryžtasi, tai jau žingsnis į sveikimą“, – patikino AAG nariai.
Sunku pastebėti, gėda prisipažinti
Alkoholizmas apibūdinamas kaip alkoholinė narkomanija, liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Alkoholizmas trikdo normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį gyvenimą. Sunku pastebėti priklausomybę, o pastebėjus gėda prisipažinti. Ši lėtinė liga nesirenka nei amžiaus, nei profesijos, nei socialinio statuso. Pasveikęs alkoholikas visam gyvenimui lieka alkoholikas.
„Aš 23 metus nebevartoju alkoholio. Nė lašo! Tai nelengva, ir tuo niekas negali patikėti, – šyptelėjo AAG „Minijos švyturys“ įkūrėjas Artūras. – Kodėl žmones traukia alkoholis? Tai priemonė be pastangų atsipalaiduoti. Išgėrus alkoholio, lengva, paprasta. Mes, anoniminiai alkoholikai, nebemokame saikingai vartoti alkoholio.“
Šios grupės nariai tris kartus per savaitę renkasi Gargžduose ir Doviluose, kur turi patalpas. Kelią čia atrado ir kitų seniūnijų žmonės, turintys priklausomybės bėdą, tarp jų ir kelios moterys. Šiuo metu lankosi 15–20 narių, keli nuo įsikūrimo pradžios. Uždaruose susirinkimuose jie atsiveria, pasakoja savo istorijas, dalijasi patirtimi, o tai, pasak pašnekovų, stiprina, padeda išsilaikyti blaivybės kelyje. Grupės narių blaivybės stažas skirtingas – nuo dviejų mėnesių iki 24 metų. „Išblaivėjus reikia padėti kitiems.
Yra programa „Pažink save“ – žmogus turi pažinti save ir padėti kitiems. Kol pats nesusivoks, blaivėjimo nebus, – kalbėjo Artūras. – Pastaraisiais metais ateina jaunų žmonių – 18-mečių–20-mečių. O viename mieste močiutė į grupę atvedė trylikametę anūkę, kurios tėvai buvo išvykę į užsienį ir mažametę palikę jos globai. Vadinasi, girtauja vaikai.“
Pirmasis žingsnis į sveikimą
Alkoholikui prašyti pagalbos labai sunku: jeigu pasiryžo, tai pirmasis žingsnis į sveikimą. Apie šią AA grupę iš priklausomybės ligos besivaduojantys žmonės sužino patekę į Priklausomybės ligų centrą, išgirsta iš socialinių darbuotojų. Artūras akcentavo, jog į grupę atvykti turi žmonės, pripažinę savo ligą ir norintys pasveikti. „Mūsų grupės savanoriai lankosi priklausomybės ligų skyriuose ir kalbasi su ten besigydančiais alkoholikais – kai kurie įsijungia į grupę“, – pastebėjo pašnekovas.
Artūras prisipažino esąs laimingas, suradęs blaivybės kelią. „Pirmieji metai buvo labai sunkūs: apėmė irzlumas, nepasitenkinimas, kuriuos reikėjo ištverti artimiesiems. Viskas priklauso nuo šeimos palaikymo, aplinkos, kurioje gyveni. Viskas gerai, jeigu blaivėjantį asmenį priima, jam nepriekaištauja“, – atskleidė pašnekovas.
AAG „Minijos švyturys“ pirmininkas Svajūnas blaivus blaivutėlis jau 9 metus. Jis neslėpė, kad alkoholiu piktnaudžiavo visą gyvenimą. Sovietmečiu dirbo tiekėju, važinėjo ir visur reikalus spręsti padėdavo alkoholis. Jis manė esąs stiprus ir galintis daug „pakelti“. Svajūno nebuvo išsižadėjusi šeima, neprarado namų, visgi atėjo momentas gyventi blaiviai. Ištvėrus metus – atkrytis: „pylė“ 4 metus. „Man atrodė, kad galiu saikingai gerti, – dalijosi patirtimi pašnekovas. – Bet šios klaidos nesigailiu, nes ji padėjo suvokti, kur liga veda.“ Svajūnas neslėpė, kad būti blaiviam nelengva: reikia nuolat dėlioti savo mintis, modeliuoti elgesį.
Išblaivėjus gyvenimas prašviesėjo
Vygandas „Minijos švyturį“ lanko dvejus metus – toks blaivybės stažas jauno vyro, pirmą kartą alkoholio paragavusio kūdikystėje. Tuomet mažylį pavaišino dėdės. Pasak Vygando, šeimoje nebuvo piktnaudžiaujama alkoholiu, tik per šventes tėvai išgerdavo. Jis pirmą kartą stipriai pasigėrė dvylikos metų. Pabėgęs iš pamokų girtavo su vyresniais mokiniais. Šie jį paliko komos būsenos – paauglį atgaivino ligoninėje. „Baigęs pagrindinę mokyklą per išleistuves vėl pasigėriau. Mokantis vidurinėje, alkoholio irgi netrūko, – atskleidė Vygandas. – Studijuodamas Kaune, aukštojoje mokykloje, „su kvapeliu“ sėdėjau paskaitose, laikiau egzaminus. Studijas baigiau gerais pažymiais. Po to įsidarbinau, bet darbą keičiau kas trejus metus.“
Kur atsidūrė, pašnekovas pradėjo susivokti po to, kai vieną dieną namuose girtas tris kartus nuriedėjo laiptais į rūsį ir susižalojo. Vygandas sakė supratęs, kad reikia „baigti su alkoholiu“, ir paprašė pagalbos. „Buvau Priklausomybių ligų centre, bendravau su psichologais. Ten sutikau šiuos AAG narius, kurie daug įtakos man padarė. Dabar su jais dalinuosi savo skaudžia patirtimi. Noriu pasakyti, kad kenčiantys nuo priklausomybės nebijotų kreiptis pagalbos, – dėstė Vygandas, AAG narys. – Man grupėje gera, klausydamasis kitų, jaučiu ramybę.“
Jis patikino, kad išblaivėjus gyvenimas tapo šviesesnis. „Turiu darbą, turiu veiklos“, – pasikeitusiu gyvenimu džiaugėsi sveikstantis alkoholikas.
Laisvalaikio perteklius – pragaištingas
AA grupę Romas atrado prieš 5 metus. Beveik prieš ketvirtį amžiaus per nelaimę praradęs koją, jis apsigyveno globos namuose.
„Nebuvo ką veikti, o mėgstančių alkoholį čia sutikau nemažai, – atskleidė pašnekovas. – Anksčiau, kol buvau sveikas, dirbau, taip pat savaitgaliais išgerdavau. O čia tiek laisvo laiko buvo – juk viskuo aprūpintas, pavalgydintas. Gaudavau šiek tiek pinigėlių, už kuriuos pirkau svaigalų, – bendraminčių draugų netrūko. Dabar jų sumažėjo, aš atradau AAG, kurioje iš pradžių nepatiko, bet vėliau supratau, kad čia gerai, kad man gali padėti. Išgėręs gal iškalbingesnis būnu, bet dabar esu blaivus ir sveikesnis – gražesnis gyvenimas. Už gautus pinigėlius galiu nusipirkti skanesnio maisto.“ Romas įgijo kompiuterinio raštingumo pagrindus, mokosi dainuoti – šios pamokos jam labai patinka. Artūras patikino, jog alkoholikui baisiausias laisvalaikio perteklius, nes pirmiausia jis pagalvoja apie alkoholį.
„Labai svarbu turėti užsiėmimą, kad nukreiptum savo mintis. Mūsų grupę lankantys žmonės gabūs, jie šoka, dainuoja – turi įvairių veiklų. Aš irgi esu labai užimtas – samdomas darbas, savanoriavimas – lankausi priklausomybės centruose, globos namuose, dirbu probacijos tarnyboje. Neturiu laiko galvoti apie girtavimą“, – dėstė Artūras.
AA grupė „Minijos švyturys“ 15-os metų įkūrimo sukaktį minės rytoj Vėžaičių kultūros centre. Čia rinksis AA, šeimos, susidūrusios su priklausomybės liga, užaugę alkoholikų vaikai. Į šį nemokamą renginį, atvirą susirinkimą, organizatoriai kviečia žmones, kenčiančius nuo šios ligos, gyventojus, kuriems rūpi blaivybės problema.

Virginija LAPIENĖ

AA – vyrų ir moterų draugija, kurioje dalijamasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi norint padėti sau ir kitiems pasveikti nuo alkoholizmo. AA – asmeninio sveikimo nuo alkoholizmo programos pagrindas. Vienintelė sąlyga tapti AA draugijos nariu – noras mesti gerti.
Šiuo metu AA draugijos veikia 180 šalių, oficialiai įregistruota daugiau nei 100 tūkst. grupių. Pasaulinis AA judėjimas kitais metais minės 90 metų sukaktį, Lietuvos – 35-erių.
AA nėra religinė organizacija. Jie nepropaguoja jokio konkretaus medicininio požiūrio, nors bendradarbiauja su medicinos specialistais ir religijų atstovais. Grupės išsilaiko iš savo dalyvių įnašų.

Lapkričio 16 d. 13 val. kviečiame į Anoniminių alkoholikų grupės „Minijos švyturys“ 15 metų įkūrimo sukakties minėjimą, kuris vyks Vėžaičių kultūros centre, Liepų g. 3A.
Organizacinis komitetas