Pakylėti šventei
Trečiadienio vakarą, važiuodama po darbo namo Klaipėdos gatve, pasigėrėjau prie kelių miesto įstaigų, parduotuvių iškeltomis Gargždų vėliavomis pagerbiant miesto 772-ąjį gimtadienį. Tikiu, jų bus dar daugiau.
Tas savojo miesto vėliavų plevenimas jautriai spustelėjo širdį, nors, rodos, nieko asmeniško. Tačiau, kai šiame mieste esi gimęs, užaugęs ir tik studijoms universitete Vilniuje pakėlęs sparnus, o po kelerių metų jau stipresniais sparnais vėl parskridęs dirbti ir bręsti savajame mieste, negali likti abejingas. Per savojo gyvenimo dešimtmečius matai miesto pokyčius, pats dalyvauji tame procese, „sergi“ dėl nesėkmių ir džiaugiesi jo pasiekimais.
Galbūt tai yra tik asmeninė emocija, kad gimtasis miestas yra svarbus? Betgi nemanau. Kiek daug pasididžiavimo, laimės kibirkštėlių švietė mūsų saviveiklininkų akyse, kai antradienį jie pirmąkart koncertavo atnaujinto Gargždų kultūros centro scenoje. Abipusės simpatijos harmonija jautėsi ir iš žiūrovų. Ta visuotinybė pakylėjo šventei. Ir visai nesinori kuistis užkulisiuose, kuriuos palikime kasdienybei. O šventėje akivaizdu, kad mums reikia tos žmogiškos, paprastos bendrystės, savitarpio supratimo ir sutarimo, mums reikia kartu pabandyti atverti, nors ir tolimus, bet trokštamus sumanymų, idėjų, iniciatyvų horizontus. Taip pati sau mintijau žvelgdama antradienio vakarą į savo gimtojo miesto žmones, atėjusius prie lauko terasos pasiklausyti Gargždų kultūros centro atidarymo smagios ir trankios mušamųjų instrumentų perkūnijos. Manau, kad ji signalizavo, kad šis Kultūros centras pasirengęs kalnus nuversti dėl miesto kultūrinio gyvenimo aktyvinimo ir renginių kokybės.
Daugiau nei 50 Gargždų miesto įvairiausių įstaigų, organizacijų užsiregistravo šeštadienį 15 val. vyksiančiai miesto eisenai. Kažkada tokia vykdavo, bet vėliau šis sumanymas buvo lyg ir pamirštas, lyg ir nuneigtas: ar reikia, kam tas vargas, ar kas norės?.. Bet šiemet mintį žygiuoti kartu miesto gatvėmis į Minijos slėnį šventės organizacinis komitetas atgaivino. Ar šiomis eitynėmis mes prilygsime Jūros šventės eisenos didybei ar Plungės miesto kūrybiškumui? Ko gero, dar ne. Viskam reikia patirties, įdirbio. Bet jeigu ši tradicija bus stiprinama, manau, atsiras poreikis kitais metais kuo įdomiau pasirodyti, susiformuos ir požiūris, kad dalyvauti eitynėse yra kiekvieno miestiečio garbės reikalas. Koks tų eitynių tikslas? Labai paprastas: pasidžiaugti bendryste, pasimatyti vieni su kitais, pasilabinti ir pajausti tą širdies suspurdėjimą, kai ateina supratimas: mūsų bendras žingsnis koja kojon yra mūsų stiprybė, kuri šiuo nerimastingu visame pasaulyje laiku mus daro tvirtesnius ir ramesnius dėl savo apsisprendimų.
Suskaičiavau, kad šią vasarą Klaipėdos rajone vyks 53 renginiai: nuo knygų pristatymų, Joninių vainikų pynimo edukacijų, seniūnijų, miestų švenčių iki grandiozinių festivalių, kuriais garsėjame jau visoje Lietuvoje. Tik spėkime gaudyti tas šventiškas dienas. „Bangos“ laikraštyje kiekvieną dieną paskelbiame bent po vieną ar du renginius, kurie vyksta ne tik Gargžduose, bet ir įvairiose rajono vietose. Štai pirmadienį endriejaviškiai sieks mezginių rekordo. Argi neįdomu pamatyti?
Gaila, kad jau ne vienerius metus kalbame apie renginių grafiko suderinamumą. Kol kas šio klausimo nepavyksta iki galo išspręsti. Ir Gargžduose šią savaitę kai kurie gimtadienio šventės renginiai vakarais vyksta panašiu laiku – tai nors persiplėšk: ar eiti į „Bangos“ futbolo istorijos parodos atidarymą Gargždų krašto muziejuje, ar į vaikų šokių studijos „Trepsiukas“ 40-osios sukakties koncertą Kultūros centre. Tik valandėlės skirtumas.
Apmaudžiausia, kad šeštadienį sutampa ir Gargždų miesto gimtadienio šventės, ir Drevernos – Mažosios Lietuvos sostinės – renginiai. Gaila, kažko nepamatysime, nepasigėrėsime. Betgi svarbiausia – vertinkime šventės džiaugsmą.
P. S. Gargždų gimtadienis birželio pradžioje švenčiamas pagal bendrą susitarimą, tačiau rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmąkart paminėti 1253 m. balandžio 4 d. Jei dar kas nors neturite savojo miesto vėliavos, Gargždų knygynas informuoja, kad šventės proga vėliavos kainai taiko 15 proc. nuolaidą.
